Socialinėms reikmėms skirtus pinigus Savivaldybė galėjo panaudoti efektyviau

Praėjusiame „Šilokarčemos“ numeryje rašėme, kad pernai Savivaldybės Socialinės paramos skyriuje buvo sutaupyta 460 tūkst. eurų, valstybės skirtų socialinėms reikmėms finansuoti. Kad tų pinigų nereikėtų grąžinti, nuspręsta nupirkti penkis automobilius „Škoda Fabia“.

„Ačiū Dievui, kad jau bent į tą pusę nukeliavo pinigai, nes yra savivaldybių, kurios tokias lėšas panaudoja keliams išasfaltuoti, - pokalbio su „Šilokarčemos“ korespondentu pradžioje lyg tai džiaugėsi Seimo narė D. Šakalienė. – Aišku, asfaltas yra geriau nei žvyrkelis. Bet jeigu mes turime tikrai blogą socialinę situaciją Lietuvoje, matome, kad yra kritinė situacija dėl pagalbos socialinės rizikos šeimoms, gal tada nereikėtų taupyti kitiems dalykams. Ar geriausias sprendimas buvo nupirkti penkis automobilius? Gal reikėjo ir toliau mokėti darbuotojoms už jų nuosavų automobilių naudojamą benziną, primti į darbą dar keletą specialisčių? Pagrindinė mūsų problema: kai sprendžiami tokie dalykai, „įsijungia“ kitoks mąstymas. Juk kai sprendžiame savo asmeninius klausimus, tikrai sugebame tai padaryti racionaliau, taupiau, patogiau. Bet nesakau kategoriškai, jog tai nebuvo tinkamas sprendimas“.

Pasak D. Šakalienės, visose savivaldybėse socialinės darbuotojos skundžiasi, jog darbo krūvis yra labai didelis, todėl jų ir padėjėjų turėtų dirbti žymiai daugiau. Reikia padėti šeimoms, kad jos galėtų išlaikyti savo vaikus namuose ir jais tinkamai rūpintis. „Pavyzdžiui, mama turi sunkią fizinę negalią, bet gali su vaikais normaliai susikalbėti, tačiau ji  išvežama į pensionatą, o vaikams ieškoma globėjo, - apgailestavo D. Šakalienė. - Tad ar nebūtų logiškiau pasamdyti globėją, kuri galėtų ateiti kiekvieną dieną, o vaikai būtų kartu su mama. Ir valstybei tai tikrai nekainuotų brangiau, t. y. du tūkstančius eurų ir daugiau nei išlaikyti žmogų pensionate, o vaikus – globos namuose. Savivaldybes norėčiau skatinti ne domėtis, kas yra juodu ant balto parašyta, nelaukti baksnojimo į nugarą, o žiūrėti, ką jos gali pačios padaryti. Vaiko teisių konvencijoje viena pagrindinių yra vaiko teisė gyventi šeimoje, ir valstybė turi imtis visų būtinų priemonių užtikrinti  tai. Todėl savivaldybėms tikrai yra laisvos rankos tai padaryti. Kad vaikas būtų pavalgęs, nesušalęs ir turėtų stogą virš galvos“.

D. Šakalienės manymu, Šilutės rajono savivaldybė už tuos sutaupytus pinigus tikrai galėjo ir įsteigti daugiau socialinių darbuotojų etatų ir pakelti joms visoms atlyginimus. „Jų dydį nustato savivaldybės, todėl nereikia pasakoti, kad čia kas nors priklauso nuo valstybės, - teigė Seimo narė. - Visi žino, kad socialinių darbuotojų darbas yra sudėtingas ir netgi pavojingas. Jeigu norime, kad jos darbą atliktų atsakingai ir jaustųsi apsaugotos, reikia mokėti atlyginimą, kuris nežemintų tokio žmogaus orumo. Galėjo Šilutės savivaldybė socialinėms darbuotojoms pakelti algas. Ir antra, mes tikrai žinome, kad joms trūksta žinių bei kompetencijos, todėl reikia apmokyti. Savivaldybė gali pasikviesti iš nevyriausybinių organizacijų tarptautiniu lygiu pripažintus psichologus, psichoterapeutus, vaiko teisių specialistus ir vietoje surengti mokymus. Pinigų prasme, tai būtų juokinga suma – atvežti du žmones iš Vilniaus į Šilutę bei apmokėti jiems honorarus, pamaitinti, apgyvendinti kainuotų tik tūkstantį eurų. Jeigu norite, kad šeimos neprarastų savo vaikų, mažiau būtų smurto prieš vaikus ir savižudybių, tėvų netekusių vaikų, žiūrėkite tokius asmenis kaip savo šeimas. Šiandien įstatymai leidžia tai padaryti. Nejaugi lauksite, kol jie bus pakeisti arba mes liepsime jums tai daryti“.

„Šilokarčemos“ pašnekovė dar kartą akcentavo, kad šiuo metu vaiko teisių apsauga ir visi socialiniai dalykai yra savivaldybėms deleguota funkcija. Jos turi tam skirtą biudžetą ir sprendžia, ką su juo daryti. „Jeigu sugeba Savivaldybė nuspręsti, kiek pirkti mašinų, tai gali nustatyti ir socialinių darbuotojų skaičių bei jų atlyginimų dydį. Gali ir privalo“, - baigė pokalbį Seimo narė D. Šakalienė.

Kita nuomonė: nepanaudotas lėšas „ištrupino“ speciali komisija

Tad nupirkti penki automobiliai, kainavę po 12 tūkst. eurų. Iš viso išleista apie 60 tūkst., o kur kiti likę 400 tūkst.? Susisiekus su Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėju Alvidu Šimelioniu, paaiškėjo, jog darbo, dalinant pinigus, kaip reikiant turėjo speciali komisija.

Pasak A. Šimelionio, apie tai būtų ilga kalba, nes nepanaudoti šimtai tūkstančių eurų išskirstyti pačioms įvairiausioms veikloms. Visose trijose socialinėse įstaigose – Saugų vaikų globos namuose, Šilutės senelių globos namuose ir Šilutės socialinių paslaugų centre - buvo sukurti papildomi etatai. Taip pat skirta parama vaikus globojančiai šeimynai, būstų pritaikymui neįgaliesiems, nemokamam mokinių maitinimui, keturių socialinių darbuotojų darbo kabinetų įrengimui, transporto išlaidų kompensavimui, lengvatos šeimoms už komunalinių atliekų tvarkymą ir t. t.

„Pagal įstatymą numatyta, kad nepanaudotos lėšos pirmiausia turi būti skiriamos kitoms socialinėms reikmėms, - teigė A. Šimelionis, - todėl mes labai džiaugiamės, kad galėjome papildomai aprūpinti visas tris socialines įstaigas“. Pasidomėjus, ar nebūtų efektyviau įsteigti daugiau socialinių darbuotojų etatų seniūnijose ir pakelti visoms šios profesijos atstovėms atlyginimus, A. Šimelionis paaiškino, kad tokių etatų seniūnijose jau pakanka. O dėl atlyginimų padidinimo? Išgirdome skyriaus vedėjo atsakymą, jog visoms socialinėms darbuotojoms atlyginimai jau padidinti maždaug vienu koeficientu. O jis pernai buvo 35,5 euro...

Tai daug, ar mažai, tegul sprendžia „Šilokarčemos“ skaitytojai ir pačios socialinės darbuotojos. Ir kita kalba, ar tie nepanaudoti pinigai išleisti tikrai efektyviai“