Užgavėnės Šilutės rajone – numegztas „Draugystės“ šalikas, gyventojų surašymas ir ...

Žiemos varymo apeigų startą davė Ventės ir Šturmų bendruomenė. Čia Kanapinis atsivežė tinginį Lašininį su visa krosnimi. Netrukus tarp jų įvyko įnirtinga kova. Ant pliauskų surašytos visos negandos, kurios vėliau supleškėjo drauge su More. Susirinkusiuosius šventės dalyvius linksmino kapela iš Sartininkų „Kamana“.

Liaučių kaimo bendruomenėje Užgavėnių šventė pradėta dideliu triukšmautojų būrio kelione arklio tempiamu vežimu.  Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos vyrų kapela „Šilo aidai“ skambiomis dainomis taip pat padėjo  „patriukšmauti“.

Ramučių kaimo bendruomenėje „Navata“ žiemos varytojai pasivažinėjo „limuzinu“, o čigonėlė kiekvieną išbūrė – vieniems meilės ir sėkmės išpranašavo, antriems – krūvą anūkų, o kam ne anūkų, krūvą darbų...

Gardame vietos gyventojus, tik saulei patekėjus ir pasiekus aukštybes, pilnas vežimas persirengėlių šiurpino. Garbingai apvežę Morę, visiems parodę, ją pastatė ant laužo.

Kol gardamiškius džiugino mažųjų pasirodymas, visi norintys galėjo pamatyti kaip Lašininis per visą savaitę gabeno lašinių paltis, kumpius, karkas, skilandžius, dešras, Kanapinis vilko silkes, aliejų statines, aguonų maišus, kisieliaus puodus... Nuo Kalėdų iki Užgavėnių tarp savęs pykosi.

Didelės linksmybės suorganizuotos ir Žemaičių Naumiestyje. Čia Morė taip pat visus kampelius aplankė. Kanapinio ir Lašininio kovos buvo tokios aršios, kad traukiama virvė net per pusę trūko.

Persirengėliai Usėnuose surašinėjo gyventojus ir kvietė į Lašininio ir Kanapinio kovą. Tuo metu mokyklos ir bendruomenės geriausios virėjos ir virėjai prie bendruomenės namų virė šiupinius. Iš kaimų grįžę „surašinėtojai“, pateikė ataskaitą apie atliktą darbą. Suskaičiavo, kiek dar liko neišvykusių į užsienius šeimų, netekėjusių mergelių – „bergždenikių“. Šiek tiek pavėlavę pasirodė ir svečiai iš užsienio: Maiklas Džeksonas, Verka Serdiučka, net pati Končita su savo prodiuseriu.

Visus linksmino ir iš kažkur atvykusi nuostabių senukų pora, bei simpatiška bobytė. O jau čigonių gražumas ir miklumas, daktarių ir daktarų gerumas...

Traksėdžių kaime linksmybės taip pat vyko nuo ankstaus ryto. Čia pakampiais slampinėjo Kanapinis ir Lašininis. Matėsi, kad vienas pro kitą ramiai negali praeiti. Netrukus pakvipo blynais. Įsidrąsino ir Lašininis su Kanapiniu , vis smarkiau burnojo vienas ant kito. Kanapinis varė Lašinnį lauk, šis buvo kantrus ir visus viliojo lašiniais.

Morė nepasidavė iškart uždegama. Teko pasigalinėti traksėdiškiams ir su ja. Apsukriosios čigonės iš vargšės Morės prieš jos mirtį dar spėjo pavogti karolius.

Visose Užgavėnių šventes organizavusiose bendruomenėse vyko labai įnirtingos kovos tarp Lašininio ir Kanapinio. Nors ir labai stiprus buvo Lašininis, bet, kaip visada, nugalėjo Kanapinis. Visur ir Morė buvo nuteista mirties bausme - sudeginta ant laužo. Susirinkusieji vaišinosi įvairiausiais skanumynais – šiupiniu, blynais, arbata.. Tačiau visus vėl stebino švėkšniškių išradingumas. Be įspūdingo grožio Morės, Lašininio ir Kanapinio dvikovos, koncertinių pasirodymų, skaniausių pasaulyje blynų, švėkšniškiai ir svečiai galėjo pasidžiaugti net 234 metrų ilgio numegztu „Draugystės“ šaliku, iš kurio susirinkusieji suformavo širdį. Ji simbolizavo mūsų visų draugiškumą ir bendrystę.

Ilgais žiemos vakarais šaliką pradėjo megzti „Diemedžio" ugdymo centro bendruomenė su auklėtoja Loreta Stirbiene priešakyje. Vėliau šaliko „virusu“ užsikrėtė ir visa švėkšniškių bendruomenė.