Vyriausybė planuoja keisti mokslo metų trukmę ir pridėti papildomą egzaminą

Nemažai naujovių

Kitais metais bus įdiegiamas brandos darbo modelis, patvirtinta mokinių pasiekimų kaupiamojo vertinimo, apimančio neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas, samprata. Bus keičiamas ir moksleivių žinių patikrinimas. Kitų metų antrąjį ketvirtį numatomas naujų nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų modelių parengimas, išbandymas ir diegimas.

Siekiama sudaryti galimybes trumpiau studijuoti Lietuvoje – dar šių metų pabaigoje siekiama įteisinti trumpojo ciklo studijas.

2019 m. antrąjį ketvirtį planuojama parengti švietimo įstatymo pakeitimus dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų ir pradinio ugdymo nuo 6 metų.

Planuose - mokslo metų prailginimas. Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša mano, kad  prailginti mokslo metus reikėtų dviem savaitėmis. Dar neaišku, kam tai turėtų būti taikoma, tačiau, greičiausiai, moksleiviams nuo 5 iki 12 klasės. Pasak E.Jovaišos, tai ne tik kokybės, bet ir užimtumo reikalai, o jo asmeninė nuomonė - kuo mažiukai ilgiau bus su tėveliais, tuo jiems geriau.

Trumpojo ciklo studijos, anot E. Jovaišos, reiškia ne tai, ką būtų galima pagalvoti. Tai 2 metų į praktinę veiklą orientuotos studijos kolegijose. Trumpojo ciklo studijos Lietuvoje buvo tik vienoje privačioje kolegijoje ir tik viena programa. Norima suteikti visapusišką mokymosi pasirinkimą jaunuoliams, kur jiems kreiptis: ar į profesinę mokyklą, ar į kolegiją, ar į universitetą, ar į trumpąjį ciklą.

Kalbant apie ugdymą mokyklose, E. Jovaiša aiškino norintis pakeisti taip, kad vaikai būtų mokomi ne tik turėti žinių, bet ir jas taikyti.

Siekiant to, neišvengiamai reikės keisti egzaminų sistemą. Dabar visą 11-12 klasę mokiniai ne mokosi, gilina žinias, o kartoja medžiagą egzaminui, kad būtų pasiektas kuo geresnis rezultatas. E. Jovaiša mano, kad reikėtų į pirmąją vietą statyti arba kaupiamąjį balą, arba vidurkį, kuris suteiktų naują motyvaciją.

Egzaminų Lietuvoje nebeliks? Pašnekovas teigia, kad mūsų šalyje turėtų atsirasti 3 privalomi egzaminai: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir istorijos. Pagal Iki šiol galiojančią tvarką, neišlaikęs lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, negalėjai gauti brandos atestato, o matematikos ir anglų kalbos žinias pasitikrinti liepiama tiems, kurie nori studijuoti nemokamai.

Pasak politiko, šiuo metu su švietimo ir mokslo ministerija diskutuojama, kaip egzaminai turėtų keistis.

Siūlo pasidomėti, kaip yra kitur

Šilutės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė priminė, kad jei būtų priimtas sprendimas prailginti mokslų metus – nebūtų naujiena, mat kažkada buvo laikas, kuomet mokiniai ėjo ilgiau į mokyklą nei dabar. „Tik tiek, kad, kai lauke karšta, šviečia saulė, vaikams sudėtinga mokytis, susikaupti, gauti normalius rezultatus. Bet prie visko yra priprantama. Mokyklose pedagogai visada turi darbo – yra kabinetai, priemonės, vadovėliai, dokumentacija, viską reikia susitvarkyti užbaigiant mokslo metus. Darbų yra, bet mokytojas padarys tuos darbus šalia to, kad reikės ir tas pamokas vesti“, - kalbėjo vedėja.

Kalbant apie papildomą egzaminą, pašnekovė tikino, kad abiturientai renkasi jų po šešis. Pasirengimui daug laiko skiria ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, tėvai, nes yra suinteresuoti, jog rezultatas būtų kuo geresnis.

„Dar vienas papildomas egzaminas – sunkus klausimas, gal reikėtų pasižvalgyti kaip yra kitose valstybėse, kokia ten egzaminų, vertinimo sistema. Gal tikrai nevertėtų dauginti tų egzaminų? Turime standartizuotus testus. Gal to užtenka“, - sakė B. Tekorienė.

Šilutės M.Jankaus pagrindinė mokyklos direktorius Audrius Astasevičius mano, kad prailginti mokslo metai įtakos rezultatams tų mokinių, kurie ir taip gerai įsisavina dėstomą programą, neturės, o tie, kurie to nepadaro ir taip švietimo įstaigą lanko ilgėliau. „Gal reiktų daryti kitas veiklas, projektus. Tai, kas praplečia akiratį. Jei būtų įvairios veiklos – ekskursijos ir visa kita finansuojama, tada tai būtų labai šaunu, o dabar  popamokinė veikla, o ypač išvykos, finansuojamos labai kukliai, vos po kelis eurus“, - kalbėjo A.Astasevičius. Jis mano, kad noras prailginti mokslo metus labiau susijęs su mokinių užimtumo reikalais.

Moksleivis Mindaugas sako, mokiniui prailgintos pamokos – bus kančia. Vaikinas mano, kad tik tėvams gerai, mat žinos, kad jų atžalos sėdi mokykloje, o ne namuose ar dar kažkur.

Mama Dangira teigia, kad į mokyklą leidžia dvi paaugles ir jos išgirdusios, jog, ko gero, teks į mokyklą eiti ilgiau, labai nusiminė. „Manau, nepakenks tai, kad ilgiau mokysis, bet aš džiaugiuosi, kai vaikai būna namie. Visa šeima laukiame mokinių atostogų“, - kalbėjo šilutiškė.

Šilutės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė priminė, kad jei būtų priimtas sprendimas prailginti mokslų metus – nebūtų naujiena.

Šilutės M.Jankaus pagrindinės mokyklos direktorius Audrius Astasevičius mano, kad noras prailginti mokslo metus labiau susijęs su mokinių užimtumo reikalais.