Lietus – Dievo malonė ar Šilutės politikų apynasris verslininkams?

Pasidomėjome, kaip su lietaus vandenimis susitvarko kaimyninės savivaldybės, ir kokia apskritai yra padėtis Lietuvoje. Išklausius pašnekovus, galima manyti, kad Šilutės valdžia, dirbdama, neva, pagal visus reikalavimus, pasiskubino kaip reikiant nuskriausti savo krašto verslininkus.

VKEKK reikalaus Šilutės valdžios pasiaiškinimo

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) Šilumos ir vandens departamento Vandens skyriaus vedėja Indrė Musvicienė „Šilokarčemai“ pripažino, kad mokestį už paviršinių vandenų tvarkymą yra nustačiusios tik septynios savivaldybės iš šešiasdešimties. Tai – Raseiniai, Mažeikiai, Alytus, Skuodas, Panevėžys, Druskininkai ir Šilutė. Kažkodėl tai neskuba padaryti didieji miestai, ant kurių iškrenta žymiai daugiau lietaus vandens...

Pasak I. Musvicienės, įvairiose savivaldybėse kainos svyruoja nuo 9 iki 28 centų už kubinį metrą. Šešios savivaldybės paviršinių vandenų tvarkymo kainą yra suderinusios su VKEKK, Šilutė kainos pakeitimą praėjusią savaitę atliko vienašališkai. „Jau gavome Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimą, todėl dabar prašysime pasiaiškinti, kokiu pagrindu jie sumažino lietaus mokesčio kainą. Nepridėta jokio paaiškinimo, tai kaip čia „iš oro“ galima sumažinti“, - stebėjosi I. Musvicienė.

Pagal Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, visi juridiniai asmenys, vadinamieji abonentai, savo įmonės teritorijoje turintys asfaltuotų ar kitokių dangų, nuo kurių paviršinės nuotekos patenka į tinklus, turi būti apmokestinamos. Ir tas mokestis yra derinamas su komisija, kaip ir buitinės kanalizacijos mokestis. Šis įstatymas galioja nuo 2014 metų lapkričio 1 dienos.

Pasidomėjus, kodėl savivaldybės iki šiol delsia įvesti šį mokestį, VKEKK Vandens skyriaus vedėja paaiškino, jog kitur daug problemų sudaro nesutvarkytas, neregistruotas paviršinis turtas, o Šilutėje, galima manyti, visa tai – jau praeityje. Ar nepanašu, kad Šilutės krašto politikai, tarp kurių, beje, yra ir nemažai verslininkų, kerta šaką, ant kurios jie patys sėdi, t. y. susikūrė sau blogesnes verslo galimybes.

Savivaldybių merai: dar ne laikas tokiems mokesčiams

Pasiteiravome, ką apie tokio vandens mokesčio svarbą mano kaimyninių rajonų vadovai, neskubantys įvesti lietaus mokesčio.

Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas kalbėjo atvirai: „Ateityje ir pas mus toks mokestis tikrai bus. Esame skaičiavę, kad tai verslininkams yra labai brangu ir neefektyvu. Mano nuomone, mokėti 800 eurų per metus įmonei tikrai yra per brangu. Komitetų posėdžiuose su Tarybos nariais kalbėjome, kad jeigu negalime suteikti tokios paslaugos - tai ir įvesti tokį mokestį būtų beprasmiška. Pirmiausia turėtų atsirasti paslauga. Tai mes dabar skaičiuojame, žiūrime... Kad ateityje tokio mokesčio nebus, tai aš negaliu pažadėti. Tarybos Investicijų ir finansų komitete aiškinomės, kiek kokioje įmonėje yra darbuotojų, kaip mes juos apkrausime mokesčiais. Svarstysime, kaip būtų galima dalį tokio mokesčio subsidijuoti, kad jis taip skaudžiai negultų ant verslo pečių“.

Šilalės meras „Šilokarčemai“ sakė Šilutėje turintis pažįstamų verslininkų, kurie į jį jau kreipėsi patarimų, ką daryti, nes vien už lietaus nuotekas mokėti per metus iki tūkstančio eurų yra tikrai brangu. O Šilalės valdžia savo verslininkų taip dar neskriaudžia...

Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis teigė, kad šito mokesčio dar nėra, nes nesutvarkyti paviršinių vandenų tinklai. Lietaus vanduo vis dar teka į Jūrą ir kitus upelius, o iš jų – į Nemuną, marias... Tauragėje tai esanti ne tik aplinkosauginė, bet ir investicinė problema, nes investuotojai negali priduoti valstybinei komisijai pastatų, cechų, kol nėra lietaus nuotekų valymo įrenginių. Trečia problema, kad mažos bei vidutinės įmonės negali įsigyti aplinkosauginio standarto ISO 14000, nes neturi nuotekų valyklos, todėl negali dalyvauti ir europinės paramos programose.

„Tikimės lietaus vandens valyklas, kurių Tauragės rajone bus, berods devynios, pradėti statyti 2018 metais ir baigti 2020-aisiais“, - pasakojo S. Mičiulis.

Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, atrodo, nenusiteikęs apsunkinti krašto verslininkų: „Artimiausiu metu apie 10-20 procentų gali pakilti buitinių atliekų tvarkymo kaina, gyventojams bus panaikintos lengvatos, taip pat brangs ir geriamasis vanduo, todėl uždėti ant verslininkų pečių naujus mokesčius bei kiršinti žmones - dabar ne tas metas“.

O Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius „Šilokarčemai“ tiesiai šviesiai išrėžė: „Pas mus lietaus vandenų tvarkymo mokesčio nėra ir jo neplanuojame įsivesti“.

...Senovės Egipte, mūsų eros pradžioje, dievams aukodavo nekaltas merginas, jas sudeginant, kad tik šie atsiųstų visiems taip trokštamo lietaus. Šių laikų Europoje yra kitaip – sugalvojama apmokestinti lietaus vandenį, uždėti pagalvės mokestį ir t. t. O Šilutės politikai stropiai vykdo aukštesnių valdžių nurodymus ir vos ne kaip nesenais baudžiavos laikais „engia“ tuos, kurie turi nuosavą žemės lopinėlį ar stogą virš jo. Mat į stogą irgi barbena lietaus lašai, ir niekur nuo tokio akivaizdaus fakto nepasislėpsi.