Stintautojai išsidalino kvotas

Stintmetis – sena tradicija

Aukcionui buvo pateiktos 55 žvejybos vietos Nemune, Atmatoje, Skirvytėje, Pakalnėje, dėl kurių varžėsi ir UAB, ir individualios įmonės. Dėl 14 vietų prašymų dar nebuvo gauta. Gali kilti klausimas – kodėl toks didelis kiekis įmonių nori žvejoti šias iš pirmo žvilgsnio nieko neišsiskiriančias (gal tik savo šviežiai raugintų agurkų kvapu) žuveles. Jei nekalbėsim konkrečiai apie verslininkų  planus, tai meilė stintai – sena tradicija, atkeliavusi iš tų laikų, kai šis kraštas priklausė vokiečiams. Net ir jos pavadinimas kilęs iš žodžio – stint. Rytprūsių miestuose buvo populiarios mugės, kuriose buvo prekiaujama šviežiomis, keptomis, rūkytomis stintomis. Kuršiai šias žuvis vertino, kaip ir vokiečiai.Taip ši tradicija ir atkeliavo iki mūsų dienų. Grįžtant prie verslininkų – tai, sėkmės atveju, galima neblogai uždirbti.

Kodėl stintų vis mažėja?

Mokslininkai pavojaus varpais neskambina. Anot jų, stintų gausumo svyravimas yra natūralu, jis linkęs kisti kas keletą metų ir populiacijos stabilumas išlieka. Bet kad stintų pagaunama mažiau , patvirtina verslininkai. Anot jų, pernai vasario mėn. antroje pusėje Kuršių mariose į tinklus pakliuvo nuo 200 iki 500 kg stintų,  šiemet vos 20-30 kg. Populiacijos kiekis priklauso ir nuo ikrų skaičiaus, kuriuos po neršto Nemuno vandenys nuneša į Baltijos jūrą. Nors stintos vislios, bet daug  ikrų ir mailiaus sunaikina plėšriosios žuvys. Labai daug lemia ir gamtinės sąlygos. Jei vandens lygis bus vidutinis ar dar aukštesnis, didesnė tikimybė, kad stintos į nerštavietes plauks po Lietuvos deltos atšakas (Skirvytę), o jei nukris žemiau vidutinio, jos gali plaukti pro Kaliningrado sritį. Stintų gausumą gali nulemti ir žvejai-mėgėjai. Pagal paskaičiavimus, jų ant Kuršių marių ledo susirenka apie 10 tūkstančių. Jei kiekvienas pagauna tik 1 kg žuvies – tai jau 10 tūks. kg.

Stintų mažyn – kainos aukštyn

Vasario mėn. pabaigoje Klaipėdos turguje 1 kg stintų kainavo 6,50 euro.Šiuo metu Šilutėje toks kiekis kainuoja dviem eurais pigiau, bet tolesnis kainų didėjimas ar mažėjimas priklausys nuo to, kiek jų paklius į žvejų tinklus. Bet mes žinome ir tai, kad prekybininkai neskuba kainų mažinti. Kai dabar pažiūri į tas mažas žuveles, norom nenorom prisimeni 80- uosius ar dar ankstesnius metus, kai visa Šilutė kvepėdavo šviežiai raugtais agurkais, o jų kaina už kilogramą tebuvo 50 kapeikų. Nuvažiavus  pas žvejus, stintų galėdavai prisipilti maišus. Bet nosies nukabinti neverta. Patys žinot – prisivalgius jų du kartus, daugiau net žiūrėt nebesinori. Taip kad, kokį kilogramą ir dabar bus galima nusipirkti – juk dar tik stintmečio pradžia. O va, norvegai, priešingai, stengiasi visais būdais stintų neįsileisti į savo vandenis, kadangi jos naikina vertingųjų žuvų ikrus ir mailių. Jų pavyzdžiu pasekė švedai su danais, išbraukę stintas iš savo meniu. Bet mes dar valgysim, dar tikėkim sulaukti dienos, kai galėsim pasakyti – stintos eina!