Už ilgaamžės nugaros – 90 metų!

Buvo viena didžiausių ūkininkių

Įsikūrusi  gamtos kampelyje, vienkiemyje, kur negirdėti miesto triukšmo, automobilių ūžesio, kur žaliuoja miškas, teka Graumenos upelis J. G. Ignotienė su šypsena pasitiko svečius – Šilutės rajono savivaldybės, Švėkšnos seniūnijos atstovus, kurie atskubėjo pasveikinti su 90-uoju gimtadieniu.

Senolė lyg knygos lapus pravertė savo gyvenimo istoriją. Visus stebino sodybos istorija. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis su pasididžiavimu tvirtino, kad kadaise čia buvęs vienas didžiausių Švėkšnos ūkių, kur buvo auginamos veislinės kiaulės, aplink besidriekiančiose pievose ganėsi karvės. „Kadaise čia buvo didelis ūkis. Geriausiais laikais auginome 30 kiaulių, laikėme 3 karves. Lenktyniaudavome su Švėkšnos kolūkiu“, - juokaudama kalbėjo senolė. Dabar tuos gerus laikus vis dar primena patvoryje stovinčios kelios „Volgos“.
Herojė gimė Šiūraičių kaime, kuris yra netoli Skomantų. Turėjo ji brolį ir seserį. Baigusi keturias klases, dirbo įvairius ūkio darbus. Mokėjo ir karvę melžti, ir kiaules šerti.  Viską išmokė tėvai, kurie vertėsi ūkiškai – turėjo šiek tiek žemės ir gyvulių. Pasak pašnekovės, vaikystė buvo gera, visuomet buvo sočiai pavalgę.
Gyvenime ji primezgė  krūvą kojinių, pirštinių, patiko ir siuvinėti.
„Mano vyro Valiaus iš Bliūdsukių brolis „apsiženijo“ ir neturėjo kur gyventi. Pas mus name buvo laisvų kambarių - tai jie ir apsigyveno. Valius atvažiuodavo brolio aplankyti. Taip ir susipažinome“, - pasakojo ilgaamžė.

J. G. Ignotienė su Valiumi aukso žiedus sumainė, kai jai buvo 20 metų. Pora užaugino sūnus Vytautą, Valių ir Virgį. Dabar džiaugiasi 7 anūkais ir proanūkiais, bet jų net nebesuskaičiuoja.   Vyras Valius visą gyvenimą dirbo eiguliu. Pati sukosi po ūkį ir dirbo visus darbus - melžė karves, šėrė kiaules, lesino vištas, tvarkėsi namuose. Pora gerai sutarė. A.Šeputis ir Švėkšnos seniūnijos socialinio darbo organizatorė Neringa Andrijauskienė priminė, kad Janinos vyras Valius važinėjo mašina, kol jam sukako 90 metų. Pora drauge kiekvieną ketvirtadienį važiuodavo į Švėkšnos turgų.

Auksinės – ir marti, ir anyta

Tačiau likimas lėmė taip, kad pernai rudenį, sulaukęs 92-iejų metų, vyras paliko šį pasaulį. Nuo tada pas savo anytą gyvena jos marti Juzefa, su kuria gerai sutaria, myli viena kitą.

Juzefa su meile išverda valgyti, sutvarko namus. „Anyta – žmogus, kokių yra mažai. Ji - auksinė, labai gera. Visada užjautė, padėjo. Visada pavaišino ir niekada neatsakė. Jeigu nebūtų buvusi gera, su ja nebūčiau“, - tikino  Juzefa.
„Jeigu ne auksinė marti, nebūčiau tokia gera“, - tuoj pat atsakė senolė. Ji dabar vakarus leidžia prie televizoriaus. Mėgsta žinių laidas, tik pasiguodė, kad akys vis silpsta ir nebegali  ilgai žiūrėti. Todėl daug laiko poteriauja. Su malda užsibaigia kiekviena jos diena.

Kaip ir visų jubiliatų, jos klausėme apie ilgo gyvenimo paslaptis? Pasak jubiliatės, jei nori ilgai gyventi, reikia daug valgyti česnakų ir patikslino – reikia dirbti, bet gyveni tiek, kiek Dievo skirta.