Taip kalbėjo mūsų senoliai

Popietę pradėjo mokyklos-darželio chorą lankantys mokiniai (mokytoja Dalia Svirskaitė). Šokių būrelio nariai (mokytoja Virginija Šiaudvytienė) padovanojo žiūrovams polką. Vėliau į sceną pakviesti teatro būrelio mokiniai kalbėjo apie lietuvių kalbą, jos tarmes, apie tai, kad lietuvių kalba – tautos ir kultūros pagrindų pagrindas, kad ji sudėtinga, bet skambi ir daininga. Vėliau buvo pristatyta žemaitiškų tekstų kompozicija „Žmuonis tap šnek api Naumiesti“. Žiūrovams teatro būrelio mokiniai (mokytoja Sonata Vilčiauskienė) papasakojo miestelio atsiradimo istoriją, kokios buvo bažnyčios, kaip jos pastatytos, suteikė žinių apie Šyšos upelį. Visi renginio dalyviai turėjo galimybę „dalyvauti egzamine“ ir paaiškinti išgirstų žemaitiškų žodžių reikšmę. O jie buvo patys įvairiausi, sudėtingiausi ir daug pastangų reikalaujantys norint juos ištarti – „biednas“, „ruokūtis“, „budavuoti“, „žvygti“, „randavuoti“, „marmalyni“,  „baikas ruokava“, „gelda“... Mokiniai ir jų mokytojai aktyviai įsitraukė į žaidimą. Pateikus žodžius, salėje prisipildydavo rankų miškas. Kiekvienas, iššifravęs žemaitišką žodį ir pateikęs teisingą atsakymą, buvo apdovanotas saldžia dovanėle.

Aktyvią kovą ir energingai nusiteikusius pradinukus nuramino įstaigos vadovė Zofija Lydekienė. Ji dėkojo už renginio organizavimą ir linkėjo išradingai paminėti kovo 11-ąją savo šeimose. Renginį vainikavo visų šalia esančių mokinių, mokytojų, darbuotojų susikabinimas už rankų ir padovanotas Lietuvai valstybės himnas bei palinkėjimas, kad mokyklos koridoriuose „vaikščiotų“ tik graži, taisyklinga ir be svetimų žodžių lietuviška šneka.