Daugiabučių namų renovacija – pliusai ir minusai

Gyventojų susidomėjimas didėja

Rinkodaros tyrimo bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su BETA gruodžio mėn. atlikta apklausa parodė, kad 51 proc. gyventojų išreiškė teigiamą nuostatą dėl dalyvavimo daugiabučių namų atnaujinimo procese, 25 proc. neturi nuomonės ir tik 24 proc. savo daugiabučių renovuoti neplanuoja. „Tai, kad daugiau nei 50 proc. norėtų atnaujinti savo daugiabutį, yra akivaizdus patvirtinimas, jog judame teisinga kryptimi“, - teigia BETA direktorius Valius Serbenta. – O 2011m. prasidedančiu renovacijos proveržiu tikėjo tik 5,4 proc. didžiųjų miestų gyventojų, o skeptiškai nusiteikusių buvo net 93,4 proc.

O dėl ko kyla abejonės?

Renovacija dar netapo masiniu reiškiniu, nes iš visoje šalyje esančių 30 tūkst. daugiabučių, atnaujinti tik 1566. Gyventojams abejones pirmiausia kelia tai, kad už renovaciją bankui teks mokėti nemažus pinigus, o investicijos gali sugrįžti tik po 40 metų. Tačiau kaip sakė agentūros direktorius, atsipirkimo laikui įtakos turi ir šilumos kaina. Jei 2012 m.vidutinė vienos megavatvalandės kaina buvo daugiau kaip 70, tai dabar daugiau kaip 40 eurų. Skirtumas akivaizdus. Tai ir prailgina atsiperkamumo laiką. Mažiausios kainos už šildymą metu jis sumažėja net iki 14 metų. Kalbant apie išmokas bankui, reikia pabrėžti, kad šia programa siekiama didinti energinį efektyvumą ir užtikrinti, kad ,atnaujinus daugiabutį namą, kasmetinės būsto šildymo ir investicijų grąžos išlaidos, kartu sudėjus, neviršytų būsto šildymo išlaidų iki namo atnaujinimo. Suprantamai ir aiškiai šią situaciją pakomentavo Šilutės rajono savivaldybės viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Bistrickas. „Sulankstykime popieriaus lapą į tris dalis. Pirmąjį trečdalį sudaro dabartiniai mokesčiai už šilumą pvz. 50 eurų per mėnesį, paskaičiavus trijų mėn. vidurkį. Po renovacijos reikės mokėti tuos pačius 50 eurų, tik iš jų 30 mokėsite už šilumą, o 20 eurų -  bankui. Tai antroji lapo dalis. O trečiąją dalį sudarys 3 proc. papildomoms išlaidoms – infliacijai, šilumos kainų svyravimams ir pan.“ Štai ir visa buhalterija.

Darbų kokybės ir valstybės skiriamos paramos klaustukai

Apie renovuojamų namų statybininkų broką irgi teko matyti bei girdėti, kai nekokybiškai sudedami langai, lietumi permerkiamos, o paskui pelyjančios šiltinamosios medžiagos ir t.t.. Tai statybininkų kvalifikacijos ir atsakomybės klausimas. O jos, žinant, kad pastarųjų trūksta, ypač mažesniuose miestuose ir miesteliuose. E. Sventicko teigimu, Šilutėje statybininkų stygiaus kol kas nėra, o ir jų darbų kokybe niekas nesiskundė. Kitas klausimas yra susijęs su valstybės paramos paskirstymo teisingumu. Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis dabartinį renovacijos modelį yra pavadinęs neūkiškumo skatinimo modeliu. Anot jo, valstybė atveria piniginę tiems, kurių namai stovi kelis dešimtmečius netvarkomi, o kurie už savo lėšas susiremontavo stogus, pasikeitė langus, šiltinimo ir kitas sistemas iš valstybės negavo nė cento. Pasak J. Antanaičio, turėtų būti atvirkščiai – tiems, kurie tvarkosi, reikėtų kompensuoti dalį išlaidų, o apleistų namų gyventojus derėtų bausti taršos mokesčiais už perteklinę energiją. Būsto rūmų prezidentas akcentavo, kad ir pačiam renovacijos procesui trūksta lankstumo, yra daug dirbtinių kliūčių, klampaus biurokratinio mastymo. Todėl jis siūlo prie Vyriausybės įsteigti Valstybės renovacijos programos įgyvendinimo priežiūros komitetą. Neaišku ir kaip bus finansuojamas modernizavimas toliau, nes dabartinis numatytas, panaudojant ES lėšas, 2014 -2020 m. Šiuo metu dar nėra aiškios naujojo finansavimo sąlygos, paramos teikimo būdai bei intensyvumas, todėl bent kol kas negalima pratęsti galiojančios valstybės paramos tvarkos. O gyventojai nori tęsti namų modernizavimą ir gauti valstybės paramą.

Taigi, norinčių dalyvauti valstybės renovacijos programoje yra daugiau negu šiuo metu galima įgyvendinti projektų. Tikėkimės, kad jų daugės. Juk dauguma nori gyventi gražiai ir jaukiai. Užtenka vien iš išorės pažvelgti į renovuotą namą ir palyginti su šalia esančiu dar neatnaujintu – skirtumas akivaizdus.