„Sidabrinės nendrės“ laureatas bijo būti nušautas
Lietuva paminėjo 27- ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. 1990 m. kovo 11- ąją Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Ši data Šilutėje paminėta kultūros ir pramogų centre. Šventinio renginio metu buvo pasveikintas ir „Sidabrinės nendrės“ laureatas.
Linksma choreografine kompozicija renginį pradėjo Žibų pradinės mokyklos tautinių šokių kolektyvas „Žiburėlis“ (vad. A. Urbonienė). Perskaitęs nepriklausomybės akto tekstą, vedėjas Marijus Budraitis į sceną pakvietė Šilutės rajono savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį. Sveikindamas susirinkusius su švente, jis sakė: „Žodis „laisvė“ giliai įaugęs į lietuvių sąmonę. Dabar mes ją turime ir naudojamės visomis pamatinėmis demokratinės valstybės vertybėmis. Bet esame maža tauta, todėl turime būti budrūs, įžvalgūs ir vieningi. Ne vien ginklų kiekis stiprina valstybę, bet ir tautos darna, pažanga ir vienybė... Noriu palinkėti, kad dabartinis Seimas ir Vyriausybė plėtotų savo veiklą regioniniu principu, kad visai tautai ši data būtų mūsų vienybės simbolis, o bendruomenei linkiu, kad ši šventė įkvėptų gražinti pamario kraštą, kad jis taptų toks, kokį įsivaizduojate.“
Po dar vieno šokėjų pasirodymo į sceną pakilo 2017 m. „Sidabrinės nendrės“ laureatas Virgilijus Skirkevičius. Rajono meras V. Laurinaitis įteikė visas jam priklausančias regalijas. Apie laureato nuopelnus pamario kraštui ir Lietuvos farmacijos mokslui „Šilokarčema“ jau rašė š. m. Nr. 11. V. Skirkevičiaus kalba dvelkė vidine ramybe ir buvo pagardinta švelnia humoro doze. „ Kai man buvo įteikta „Lietuvos šviesuolio“ premija, mano mokytojas, vienas žymiausių pasaulio tibetologų gydytojas Donatas Butkus ėmė vadinti mane „jūsų šviesybe“. Tai dabar gal vadins „jūsų nendrybe“. Jis sakė ir pats nesuprantąs, kodėl vadinamas žolininku, nors yra vaistininkas, o gyvenime bijantis dviejų dalykų – kad, berenkant vaistažoles, jo nenušautų medžiotojai palaikę šernu ir kad dėl didelio paskaitų krūvio nenugriūtų auditorijoje studentų akivaizdoje. Baigdamas „Sidabrinės nendrės“ laureatas pasakė: „Esu dėkingas savo draugams sąjūdiečiams. Tai buvo labai geras laikas, kuris istoriškai niekada nebepasikartos. Mes buvom kaip viena galinga banga. Ir tas nueitas kelias buvo didžiausias mano gyvenimo apdovanojimas, kurį aš gavau“.
V. Skirkevičių sveikino ir šiltų žodžių negailėjo gausus būrys draugų, bendražygių, partiečių. Šventinį koncertą susirinkusiems padovanojo choras iš Klaipėdos „Aukuras“( vad. A. Vildžiūnas).