Išgėrei taurelę ir bus gana...

Sąjūdžio pareiškime atkreipiamas dėmesys, kad ES kompensuoja apie 50 proc. tikslinių investicijų, o už broką ir blogą darbą nemokama. Absurdas - mūsų valstybė, L. Kerosieriaus teigimu, padengia alkoholio pramonės padarytą milžinišką žalą Lietuvai, nes už kiekvieną iš alkoholio verslo į biudžetą patenkantį eurą valstybė išleidžia apie 5 eurus alkoholizmo pasekmėms naikinti...

Daugiau įsigilinus į šią problemą, matosi, jog valdantieji, gal būt, ne nuo to galo pradėjo. Panašu, kad tai gali būti tik kova su vėjo malūnais, kadangi alkoholiniai gėrimai pagal uždarbį, palyginus su sovietiniu laikotarpiu, dabar kainuoja net tris kartus pigiau.

Valdantieji žaidžia loterijoje?

Premjeras Saulius Skvernelis skelbia spirituoto alaus ir pigaus vyno eros pabaigą. Bet gi sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pripažįsta, kad, panaikinus prekybą šiais surogatais, tikri alkoholikai ieškos tokių gėrimų, kurie bus pigiausi.

„Vyriausybės tikslas – pasiekti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą alkoholio suvartojimo ribą, kad gyventojui per metus tektų ne daugiau kaip 7 litrai absoliutaus alkoholio“, - BNS sakė „valstiečių“ deleguotas sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Jo teigimu, dabar skaičiuojama, jog išgeriama po 14-15 litrų. Seimo koalicijos partnerių - socialdemokratų frakcijos - posėdyje, kur pristatytos planuojamos alkoholio prieinamumo mažinimo priemonės, ministras sakė, jog kai kurios priemonės galėtų būti įvestos kad ir rytoj, pvz., alkoholį įsigyti leidžiančios amžiaus ribos – nuo 20-ies metų - vėlinimas. Tačiau tokios, kaip specializuotų alkoholio parduotuvių įrengimas, reikalauja verslo investicijų, tad tokių prekybos vietų tinklas galėtų būti įdiegtas ne anksčiau kaip kitais metais.

Ministras A. Veryga taip pat sakė, kad, tikriausiai, bus atsisakoma siūlymo nustatyti 200 metrų ribą, draudžiančią prekiauti prie mokyklų, darželių, kitų viešąsias paslaugas tiekiančių įstaigų, o alkoholio parduotuvių tinklo klausimus tektų spręsti per licencijų skaičių.

Kai kam gali atrodyti, kad politikai bei vykdomoji valdžia elgiasi kaip loterijoje – nusipirksime bilietą ir pabandysime ką nors išlošti, o jei nepavyks, imsimės „griežtesnių priemonių“, t. y. pirksime dar vieną loterijos bilietą. Gal galų gale pavyks?

Vartoti alkoholį viliojama su muzika

„2014 metais kiekvienas Lietuvos pilietis vidutiniškai išgėrė po 17,8 litro absoliutaus etilo alkoholio ir Lietuva nuo to laiko tapo pasaulio lydere, - „Šilokarčemai“ teigė Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius. - Ir niekas nesugrąžins į normalų gyvenimą prasigėrusiųjų, nesugrąžins nusižudžiusių ir nužudytųjų, nepaguos ir neatjaus vaikų, praradusių tėvus, ir tėvų, praradusių vaikus. Alkoholio vartotojai viliojami su muzika. Linksmybės dažnai baigiasi visuomenei tragiškais, skaudžiais, nuostolingais ir nepataisomais padariniais. Alkoholio pramonė su savo partneriais ir vykdytojais tik džiūgauja“.

Policijos komisaras: „Seniai logika yra pabėgusi nuo mūsų“

Panašu, kad siūlymas dešimteriopai didinti baudas gali būti veiksmingas tik neilgą laiką, kaip jau yra atsitikę, arba iki tol, kol žmonės pripranta prie tokios naujovės. Arba - ši kova neveiksminga ir todėl, kad baudas ne visi turi iš ko susimokėti ir nemaža jų dalis nepatenka į valstybės biudžetą.

Tauragės apskr. VPK Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas „Šilokarčemai“ teigė, jog negalintis pasakyti, ar baudų didinimas duoda kokį nors efektą, nes tokių tyrimų paprasčiausiai nėra atlikta.

„Šiandien baudos, kaip viena iš kovos priemonių, pagal pažeidimo pobūdį yra per mažos, jos neatspindi nusikalstamos veikos svarbumo“, - teigė A. Mikalauskas.

O pasidomėjus, ar yra įmanoma Lietuvoje alkoholio vartojimą sumažinti perpus, pareigūnas kalbėjo: „Kaip pilietis manau, kad taip. Aš ribotus kiekius vartoju, todėl iš tikrųjų tame nieko blogo nematau. Nežinau, ką galvoja tie žmonėms, kurie yra priklausomi nuo alkoholio. Aš ir už tai, kad visos šventės vyktų be alkoholio, būtų specializuotos parduotuvės. Kalbu kaip pilietis, nes pareigūnai į politinius sprendimus negali kištis. Dabar ateina žmonės su vaikais saldainių ir dar tuo pačiu metu perka alkoholio – seniai logika yra pabėgusi nuo mūsų. Arba būdavo - važiuoji į degalinę benzino prisipilti, o joje visa krūva alkoholinių gėrimų – nuo alaus, sidro iki pačių stipriausių. Aš dar prisimenu tuos laikus, kai alkoholis būdavo parduodamas specializuotose parduotuvėse. Tikrai buvo efektingesnė kova, nebūdavo tiek girtaujama kaip dabar ir nusikaltimų buvo mažiau. Aš už tai, kad ši kova turi būti pradėta pirmiausia įsteigiant specializuotas parduotuves“.

Pajamų palyginimas… pagal degtinės kainą

Pamokymo vertas turėtų būti lietuvių liaudies posakis: „Žiūri kaip katinas į lašinius“. Deja, šį mūsų tautiečių humorą tik skandinavai – švedai ir norvegai - pavertė tikrove, padidinę alkoholinių gėrimų kainą iki tokių aukštumų, kad ji daugeliui „katinų“ tapo tikrai nebepasiekiama...

Lietuvoje iki šiol asmenų, dirbančių už „bonkę“, suprantamas vienas palyginimas – kiek degtinės bus galima nusipirkti. Šitas vertinimas atsirado sovietmečiu, kai degtinė buvo tapusi viena iš pagrindinių valiutų (dėl visuotinio deficito pinigai tampa tik sąlyginiu reikalu - realia valiuta tampa prekės). Ir tą labai tiksliai yra pastebėjusi ekonomistė, Seimo narė Aušra Maldeikienė.

Taigi, čia skaičiuojame paprastai, pvz., pigi degtinė po 1981 m. pabranginimo kainavo 5 rublius 30 kapeikų. Dabar panašios pigios degtinės kaina – apie 5,5 euro už puslitrį.

Paprastai padaliname, ir štai kas gaunasi, jei atlyginimas tuomet buvo 120 rublių:

• po 1981 m. pabranginimo – 23 buteliai už atlyginimą;
• dabar – 69 buteliai už atlyginimą.

Gaunasi taip, kad pragyvenimo lygis pakilo tris kartus, jei skaičiuosime pagal degtinę.

Vyrai gėrė vyrai gers...

Todėl daugelis silpnavalių ar priklausomybę turinčių žmogelių nežiūri į ją kaip katinas į lašinius. Ima ir nusiperka, nes pinigai – ne problema, džiaugiasi, kad pragyvenimas tapo tris kartus geresnis. Juk šiais laikais ir nedirbantys asmenys už 100 eurų socialinę pašalpą gali įsigyti beveik 20 butelių degtinės, beveik tiek, kiek sovietiniais laikais dirbant normalų darbą.

Tai paliudija ir visą gyvenimą kelių tarnyboje dirbusio, dabar jau pensinio amžiaus degutiškio, Šilutės r. Savivaldybės tarybos nario Antano Kubaičio prisiminimai: „Tai šiais laikais reikėtų tris kartus daugiau gerti? Aš visą gyvenimą dirbau su tokiais žmonėmis, kurie buvo mėgėjai išgerti, bet jie dirbdavo... Dabar yra gėda pažiūrėti – valkiojasi be darbo, be jokio užsiėmimo, o kai paklausiu, kodėl jie taip daro, atšauna: „Gaunu pašalpą, tai kodėl man dirbti?“.