Velykų stalui puošti – ne nykstantieji pataisai, o invazinio zuikiakrūmio šakelės

Norintiems žalumynais papuošti velykinį stalą aplinkosaugininkai siūlo pasirinkti invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakelių.

Šluotinis sausakrūmis – tai iš Šiaurės Afrikos, Pietų Europos kilęs 1-2 m aukščio visžalis krūmas tankiomis, stačiomis, šluotą primenančiomis šakomis. Jis pavasarį žydi ryškiai geltonais žiedais, o žalios jo šakelės tinka puokštėms.

Šis augalas, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento  Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, įrašytas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir aptinkamas beveik visoje šalyje. Daugiausia paplitęs Kuršių nerijoje, Dzūkijoje, Šiaulių apskrityje. Jis šalyje pradėjo sparčiai plisti XX a. antroje pusėje, kai pradėtas veisti miškuose, pamiškėse, smėlynuose, siekiant sutvirtinti erozijos veikiamą dirvožemį. Tačiau tankūs šluotinių sausakrūmių sąžalynai stelbia vietines augalų rūšis, keičia dirvožemio sudėtį, todėl pradeda augti kitos augalų rūšys.

Šluotiniai sausakrūmiai dauginasi sėklomis ir plinta vegetatyviniu būdu. Vienas krūmas gali subrandinti nuo kelių šimtų iki 25 tūkst. sėklų, o dalis jų išlieka daigios daugiau kaip 80 metų. Sėklas platina gyvūnai, išnešioja vanduo, vėjas, transporto priemonės. Siekiant sustabdyti šios invazinės augalų rūšies plitimą šalyje, draudžiama juos sodinti ar sėti dekoratyviniuose želdiniuose. Veiksmingiausias būdas jiems naikinti – išrauti arba naudoti herbicidus. Nupjauti sausakrūmiai atželia, todėl tai nepadeda su jais kovoti.

Kuršių nerijoje paplitusio šluotinio sausakrūmio gausai reguliuoti Aplinkos ministerija rengia planus. Juose numatytos priemonės bus įgyvendinamos 2018-2020 m. iš ES paramos lėšų.