Aktorius Vaidas Jočys: „Didžiausia mano gyvenimo svajonė išsipildė”

- Dabar esi lyg ir klaipėdietis, kadangi jau daug metų gyveni uostamiestyje. Bet vaikystė ir ankstyvoji jaunystė prabėgo Šilutėje.

- Nors daugiau kaip 20 metų gyvenu Klaipėdoje, bet visada pabrėžiu, kad esu šilutiškis, nes Šilutė – mano gimtinė, kurioje prabėgo patys gražiausi vaikystės ir jaunystės metai.

- Būtent Šilutėje žengei ir pirmuosius žingsnius didžiosios scenos link.

 - Būdamas moksleiviu, Šilutėje lankiau du dramos būrelius (rež. K. Jočys, R. Mockutė) ir jau tada supratau, kad mano didžiausia gyvenimo svajonė – tapti profesionaliu aktoriumi ir kurti vaidmenis didžiojoje scenoje. Taip atsidūriau Klaipėdos dramos teatre.

- Kaip atsitiko, kad, Klaipėdos universitete baigęs režisūros studijas, tapai aktoriumi, nors vieną spektaklį esi režisavęs Šilutės teatre.

- Studijų kurso vadovas, pedagogas ir žymus Lietuvos režisierius bei teatro ir kino aktorius gerb. Povilas Gaidys, surinkęs jauną režisierių laidą,  pastebėjo mano aktorinius gabumus, tobulino, auklėjo mane kaip aktorių, todėl ir buvau pakviestas  į Klaipėdos dramos teatrą, bet studijų diplominis darbas turėjo būti kaip režisieriaus – pastatyti spektaklį, kurio premjera įvyko Šilutės teatre.

- Dabar duoną užsidirbi Klaipėdos dramos teatre. Ar vedi statistiką, kiek vaidmenų esi sukūręs ir kiek jų yra dabartiname repertuare?

- Klaipėdos dramos teatre aktoriauju nuo 2001m. Pagal teatro statistiką yra suskaičiuota, kad jau sukūriau virš 40 vaidmenų. O šiandieniniame repertuare mane galima pamatyti spektakliuose: „Juoda dežutė”, „Tėvas”, „Petro Ohėjaus kankinystė”,  „Karalienė Luizė”, „Mergaitė, kurios bijojo Dievas”, „Inamis”, „Paprastos beprotybės istorija”, „Lunačiarskio Lunaparkas”, „Nutikimai Smaližių šalyje”, „Kalėdos Kupjelų namuose”, „Laukinė antis” ir kt.

- Per teatrinį laikotarpį teko dirbti su įvairiais, net labai žinomais režisieriais. Tai, tikriausiai, irgi prisidėjo ir prisideda prie tavo kaip aktoriaus tobulėjimo?

- Galiu pasigirti, kad per tiek metų man teko dirbti beveik su visais Lietuvos režisieriais, net iš Latvijos ( Mara Kimele). Kiekvienas režisierius turi savo darbo metodus, stilistiką, režisūrinius sprendimus, o mane, kaip aktorių, tai grūdina, gilina, tobulina.

- Nežiūrint užimtumo teatre, suradai laiko ir su kolegomis įkūrėte Parodijos teatrą.

- 2000m. su bendraminčiais sukūrėme Parodijos teatrą. Iki šiol dar kiekvieną savaitgalį esu kviečiamas Į vestuves, jubiliejus, privačias šventes, įmonių renginius parodijuoti vieną ar  kitą Lietuvos ar užsienio estrados žvaigždę.

- Dirbdamas šiame žanre, turėjai netgi daugiau gastrolių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kokios buvo įsimintiniausios, su kokiais žinomais atlikėjais teko dirbti kartu?

 - Parodijos žanrą pamilo ir užsienyje gyvenantys lietuviai, ju bendruomenės - tai parodijų šou teko vežti į JAV,Latviją, Angliją, Airiją,Baltarusiją, o kelte „Ryga – Stokholmas“ dirbau net  keletą kartų. Koncertų organizatoriai į programą įpindavo ir tikrąsias žvaigždes. Iki šiol,susitikę su Vitalija Katunskyte ir Kastyčiu Kerbedžiu, linksmai prisimename tas gastroles.

- Kaip į tai žiūri parodijuojami atlikėjai?

- Mūsų  estrados žvaigždės į savo parodijas žvelgia palankiai ir su didele humoro doze. Kaip daugelis  sakė - tai jiems nemokama reklama, o man – vienas kitas papildomas euriukas. Jie su malonumu kviečia mane į savo solinius koncertus, vakarėlius. Pasak jų, mano sukurtos parodijos napašiepia jų kaip  asmenybių, o lengvai su ironija pabrėžia tam tikrus sceninius niuansus, muziką, judesį, kostiumo detales, o tai  tikslu, teisinga ir profesionalu.

- Įvairių teatrų, ypač vilniečių, aktoriai yra nuolatiniai lietuviškų televizijos serialų dalyviai. Provincijoje dirbantys lieka dažnai už borto. Tačiau „televizininko“ duonos teko paragauti ir tau.

-  Daugelį televizinių serialų režisuoja žymūs  Lietuvos režisieriai arba aktoriai su savo  komandomis. Jų smegenų fonotekoje sukiojasi daugybė aktorių, su kuriais teko darbuotis viename ar kitame spektaklyje, projekte, renginyje, kine, laidose. Jei režisierius mato rolėje būtent tą aktorių – tada jau ir vyksta ivairios derybos. Man nusišypsojo sėkmė nusifilmuoti serialuose  „Moterys meluoja geriau”,  „Naisių vasara”, „Rezidentai”, J. Jonyno vaidybiniame filme  „Lošėjas”, A. Eimulio „Pašteto brolija”, Donato Montvydo videoklipe „Artojų himnas”, keliose  Balticum TV reklamose ir kitose  televizijos laidose, projektuose ir pan.

- Gaudami daugiau vaidmenų, aktoriai daugiau ir uždirba, bet ne visiems tokia laimė nusišypso.

 -  Sunki ta aktoriaus profesija, o dar sunkiau pasidaro, kai gauni algą. Vieni aktoriai susitaiko ir gyvena nuo algos iki algos, kiti – dėstytojauja universitetuose, treti – susiranda kitos veiklos, net nesusijusios su teatro menu. Likusieji,  tokie kaip aš – profesionaliai „chalturina”: veda ivairius renginius, jubiliejus, vestuves, vaikų gimtadienius, seneliauja per Kalėdas, filmuojasi ir t.t.

- Spektakliai, gastrolės, repeticijos – tai laikas, kuris atimamas iš namiškių, kurie nuolat laukia ir ne visada sulaukia grįžtančio vyro ir tėvo. Bet pas jus nutiko taip, kad ir šeima tapo „teatrališka“.

-  Sutinku, kad tėvelis  ar sutuoktinis šeimoje retas svečias, nes tiek repeticijos, spektakliai, gastrolės „išsiurbia” visas paros valandas, o šeimai lieka  likučiai. Džiaugiuosi žmona Mireta, kad ji supranta mano profesiją , nes pati dirba tame pačiame teatre pardavimų ir reklamos vadybininke. O vaikai - Lėja ir Jonukas -  irgi praleidžia ilgą laiką teatre ir visus spektaklius žino atmintinai. Kolegos draugiškai „lazdavojasi“, kad teatre vyrauja Jočių „sekta”.

- Kur praleidžiate atostogas, kokiais patiekalais palepina žmona Mireta?

 - Kiekvienais metais bandau išpirkti savo kaltę, tad žmona suorganizuoja šeimos kelionę į vieną ar kitą šalį, o, žinant, kad esu mėsėdis – laisvais vakarais palepina kepta antiena, kugeliu arba ūkiškai – bulvių koše, salotomis ir kotletais su padažu. Skanaus.

 - Tavo palinkėjimai kolegoms, mėgėjiškų kolektyvų nariams Tarptautinės teatro dienos proga.

 - Gerbiami Lietuvos režisieriai, aktoriai, kolegos, draugai, menininkai. Jei pasaulyje aktoriaus profesija pagal amžių ivardinama kaip ilgiausia, tada didžiojoje scenoje kurkim tokius meno šedevrus ir stebuklus, kad pavydėtumėme patys sau. Su Tarptautine teatro diena, mielieji.