„ O mūsų tiek nedaug beliko Lietuvoj – širdy...“

Širdis verkia, bet...

Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, keisis ir jos įstatymai, neišskiriantys ir daugybės emigrantų apsisprendimo dėl tolesnio jų gyvenimo šioje šalyje. Įsigaliojus „Brexitui“, mūsų piliečiai turės greitai  apsispręsti: arba operatyviai įgyti nuolatinio Jungtynės Karalystės gyventojo statusą, kad galėtų teisėtai gyventi šioje šalyje, arba atsidurti nežinioje.

Kaip atrodo, kurį variantą rinksis tenai gyvenantys lietuviai? Net neabejoju, jog pirmąjį. O tai reiškia, kad tai bus pirmasis žingsnis, priimant Didžiosios Britanijos pilietybę. Ir tokiu būdu mes prarasime šimtus tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių. Rengiamos įvairios tautiečių sugrąžinimo programos, beldimasis į jų sąžinę nepadės dėl paprastos ir visiems gerai suprantamos priežasties – išvykę į svečias šalis, kad ir sunkiai dirbdami, jie pajuto, ką reiškia gyventi pilnavertį gyvenimą, kai nebereikia skaičiuoti, kiek dar liko centų iki algos... Nemanau, kad jiems neskauda širdies dėl Lietuvos. Aišku, kad skauda, bet vien patriotiškumu sotus nebūsi, kaip ir sugrįžęs nebegalėsi gyventi oriai. O didžioji dauguma likusių tėvynėje, kurie dėl įvairių piežasčių joje taip ir liks, pvz. pensininkai jau ir čia gyvena „oriai“. Juos net senjorais ėmėme vadinti. Labai taikliai apie tai per savo koncertą Šilutėje pasakė lietuvių literatūros „gyvasis klasikas“ Juozas Erlickas: „Kai iš toliau pažiūri, atrodo, senjoras, prieini arčiau – pensininkas!“

Laikas nelaukia, o sprendimų dar nėra

Bet jų labai reikia, kad mūsų tautiečiai, gyvenantys ne tik Anglijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, išsaugotų Lietuvos Respublikos pilietybę. Išeitis lyg ir yra – dviguba pilietybė. Bet visi, nuo kurių sprendimų tai priklauso, beda pirštu į Lietuvos Konstitucijos 12- ąjį straipsnį: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgijama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus  kitus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“. Bet išimtinais atvejais dviguba pilietybė suteikiama, tik reikia labai nusipelnyti Lietuvai. Tai tik retos išimtys, bet ir jos kartais kelia nemažai klaustukų. Pavyzdžiui, žinomam krepšininkui Žydrūnui Ilgauskui, daug metų žaidusiam NBA lygoje (JAV), dviguba pilietybė nebuvo suteikta, motyvuojant, kad jis niekada nebuvo Lietuvos krepšinio rinktinės nariu. Jūs manot, kad dėlto Ž.Ilgauskas pergyveno? Anaiptol, jis sakė ne tik savo, bet ir vaikų dokumentus paštu atsiųsiąs Prezidentei. O va, niekam nežinomai amerikietei, dailiojo čiuožimo atstovei (atleiskit, pavardės nebeprisimenu), kuri nusprendė su lietuviu porininku dalyvauti Olimpinėse žaidynėse su Lietuvos vėliava, pilietybę Dalia Grybauskaitė suteikė. Ir kas iš to? Pašoko ant ledo, užėmė gal priešpaskutinę vietą ir dingo. Jai tai, be abejonės, gerai – juk dalyvauti tokio lygio sportiniame renginyje už JAV rinktinę ir sapnuose nebūtų susapnavusi.

Naująją Vyriausybę galima pasveikinti už tai, kad ryžosi į savo planų įgyvendinimo programą įtraukti dvigubos pilietybės sprendimo klausimus. Sprendimo siūlymus pavesta teikti dviem ministerijoms - Užsienio reikalų ir Teisingumo. Bet galime ir nebespėti. Šiuos klausimus numatoma pradėti spręsti tik 2019 m. pabaigoje, o „Brexito“ programa dėl nuolatinio gyventojų statuso Jungtinėje karalystėje jau gali būti įsibėgėjusi. Taigi, laikas eina ne mūsų naudai. Su dideliu nerimu ir prašymu į valdžios atstovus kreipėsi ir aktyvi kovotoja už dvigubos pilietybės įvedimą Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke: „Kreipiuosi į visas Lietuvos Respuiblikos valdžias: nesvarbu, kur gyvena mūsų tautiečiai, visi esame vienos tautos ir valstybės vaikai. Ir Lietuvai dabar kaip niekada reikia visų Lietuvos piliečių“.