Stintų antplūdis dar neprasidėjo

Anei žvyno, anei uodegos

Penktadienį prieš vidurdienį prie Skirvytės aplankiau dvi žvejų verslininkų „stovyklavietes“. Privažiavęs prie pirmosios, pamačiau, kad žvejai jau krauna į automobilio bagažinę kuklų laimikį – vos kelis nepilnus maišelius stintų. O kai žuvies nedaug – tai ir pokalbis nesimezgė. Kitoje vietoje stintos irgi buvo paliktos ramybėje, o stintautojai jau valgė „pagerintus“ pietus, todėl paklausti, kada vėl mes tinklus, atsakė: „Apie aštuntą vakaro, jei bus norinčių plaukti“. Atsakyti, ar tiki, kad dar stintų bus, jie negalėjo, stintos ne pelės – sūriu nesuviliosi. Vanduo Skirvytėje dar gerokai pakilęs, todėl jos turėtų plauti į nerštavietes šia upe. Kodėl jų dar nėra tiek, kiek norėtųsi, atsakyti sunku: gal vanduo dar nepakankamai įšilęs, gal todėl, kad šią žiemą jų buvo nedaug Kuršių mariose, gal, kad nemažą grobio dalį sužvejoja klaipėdiečiai. Spėlionių daug, vilties, kad jos dar pasirodys, irgi yra. Stintų laukia ir mūsų kaimynai kitoje Skirvytės pusėje. Įdomi detalė: rusai vienoje žvejybinėje „bazėje“ be valčių pakrantėje, palapinės, rūkstančio laužo plevėsavo ir Rusijos vėliava. Tik neaišku, ar jie tokiu keistu būdu demonstruoja patriotiškumą ar šovinizmą. Mes ir taip puikiai žinome, kad tai jų teritorija, atitekusi po Antrojo pasaulinio karo. Bet nenukrypkime nuo temos. Rusai irgi dar laukia, o kai laukiama abiejuose krantuose – tai ne taip nuobodu ir liūdna.

Žvejai mėgėjai pietums stintų pasigauna

Prie verslininkų pažymėtos teritorijos stintas gaudė trys žvejai su dugninėmis meškerėmis. Nors kiekvienas turėjo jų po dvi, ant kiekvienos po šešis kabliukus, masalui – karpio mėsos gabaliukai, bet kibirėliuose buvo tik po keliolika sugautų žuvelių. Vienas iš jų sakė, kad, jei paskaičiavus vidurkį – tai per valandą užkimba 5-6 stintos. O paklaustas, kokį masalą jos labiausiai mėgsta, atsakė: „Visokį, užkabink lašinio gabaliuką ir tą čiups. Anksčiau dėdavau net folijos nuo kefyro butelių, o dabar ant kabliukų maunam karpio mėsytę“. Mums besikalbant, užkibo dvi stintos, bet tai irgi ne riba, būna ir daugiau. Daugiau šios žuvies sužvejoja taip vadinamieji „keselininkai“. Kolegė sakė, kad jos vyras per vakarinius traukimus jau yra sugavęs 5, 6 ir net 12 kg.

Sekmadienis irgi nenudžiugino

Sekmadieną pasitikome su nauju vasaros laiku – saulėtu, bet pasidengusiu šarma, todėl rytinę išvyką atidėjau. Bet ir po pietų toje pačioje vietoje verslininkų nebuvo, tik vėl keli mėgėjai, apsisiautę striukes nuo žvarboko vėjo. Atidariau meškeriojimo sezoną ir aš. Labai norėjau sugauti nors vieną stintą, deja... Po trečio dugninės meškerės užmetimo, švinas įstrigo už povandeninės kliūties ir nutrūko su visais kabliukais. Tada supratau, kodėl kiti žvejai susispietę vienoje vietoje prie verslininkų pažymėtos vietos. O todėl, kad jie, prieš traukdami tinklus, išsivalo savo teritoriją nuo potvynio suneštų kerplėšų. Ir dar pagalvojau – kiek tokių švino gabalėlių guli Nemuno atšakose, ar, visas surinkus, į sunkvežimį sutilptų? Grįžęs iš Rusnės, aplankiau tris didžiuosius Šilutės prekybos centrus – „IKI“ ir „Maxima“ stintomis prekiavo, „Norfa“ – ne.