Kodėl už nemokamą gydymą reikia mokėti?

„Labiausiai nustebino tai, kad paskambinus į Kauną numeriu 8 377 50 805 mane įrašė į eilę 2015 m. vasario 11 d. Pasakė, kad konsultacija kainuos 150 Lt, operacija – 550 Lt, lęšiukas – 700–800 Lt. Nejaugi už tai reika mokėti?“, - klausė O. Muraškienė.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas Saulius Dabravalskis „Šilokarčemai“ paaiškino: „Akių lęšiukus valstybinė ligonių kasa nuperka centralizuotu būdu ir juos pateikia gydymo įstaigoms, kurios atlieka tas operacijas ir kurios turi sudariusios sutartis su ligonių kasa. Šiuo metu lęšiukų turime, bet būna periodų, kada jų pritrūksta. Pacientas turi palaukti ir gauti tą lęšiuką nemokamai, kai jis bus patiektas iš ligonių kasos. Už operaciją, jei pacientas turi siuntimą, taip pat apmoka ligonių kasa. Lęšiukas, jeigu pacientas pasirenka iš ligonių kasos pateikto sąrašo, irgi nieko nekainuoja. Jeigu pacientas pasirenka kitokį lešiuką, tai jis už jį ir susimoka“.

„Šilokarčemos“ žurnalistas irgi paskambino O. Muraškienės nurodytu telefonu į Kaune veikiantį Akių chirurgijos centrą. Atsakymas buvo toks pat – pateikė tokias pačias kainas už konsultaciją, operaciją ir lęšiuką. Pasidomėjus, ar tas centras turi sutartį su ligonių kasa, atsakė, kad taip. Tai kodėl tada reikia mokėti, jeigu visa tai pacientams turėtų būti nemokamai?

Susisiekėme ir su Kauno teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Nijole Bijanskiene. Sužinojusi šią situaciją ji pažadėjo pasidomėti, kodėl ten taip yra ir artimiausiu metu pateikti atsakymą.

Kauno teritorinės ligonių kasos atsakymas

Atsakymą „Šilokarčemai“ atsiuntė Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas Regimantas Andriūnas. Jis taip paaiškino:

„Informuojame, kad uždaroji akcinė bendrovė „Akių chirurgijos centras” turi sutartį su Kauno teritorine ligonių kasa dėl gydytojo oftalmologo ambulatorinių konsultacijų ir kataraktos operacijų ambulatorinėmis sąlygomis apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Įstaiga pagal sutartį yra įsipareigojusi užtikrinti kokybišką ir nemokamą paslaugų teikimą pacientams.

Jeigu pacientas savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvos Respublikoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas, tada jis privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir paciento pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą. Be to, pacientas turi būti pasirašytinai supažindintas su jo teise ir galimybe gauti šias paslaugas nemokamai ir eilės tvarka, nurodant paslaugos teikimo datą.

Norime atkreipti pacientų dėmesį, kad jie neskubėtų pasirašyti sutikimų dėl įvairių gydymo įstaigų siūlomų brangesnių priemonių ar vaistų, nes kiekviena įstaiga yra įsipareigojusi teikti tik kokybiškas paslaugas, už kurias apmoka teritorinės ligonių kasos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Reikia žinoti, kad, sutikus mokėti ir tai patvirtinus savo parašu, vėliau, jei pacientai ir kreipsis į teritorines ligonių kasas dėl pinigų sugrąžinimo, lėšos grąžintos nebus, nes pacientas pats sutiko mokėti. Jeigu įstaigos primygtinai siūlo brangesnes paslaugas, visada galite kreiptis ir išsiaiškinti situaciją bendruoju ligonių kasų numeriu 8 700 88 888.”

Pasipelnymas ligonių sąskaita?

Tai kaip čia yra iš tikrųjų? Dar kartą paskambinome į UAB „Akių chirurgijos centrą”. Atsiliepusi administratorė Kristina Sarapaitė „Šilokarčemai” paaiškino, kad ši bendrovė neturi sutarties su teritorine ligonių kasa dėl akių lęšiukų tiekimo, todėl pats pacientas juos privalo nusipirkti.

O kodėl reikia mokėti už operaciją? K. Sarapaitė atsakė, kad už darbą tikrai apmoka ligonių kasa, o tie 550 litų yra už operacijos metu naudojamus vaistus, medžiagas. Tada konsultacija turėtų nekainuoti, bet, pasirodo, jos metu yra atliekami tyrimai, kurie irgi kainuoja.

Štai koks „pigus” yra tas nemokamas gydymas...