Dėl parazitinių kormoranų žalos – pretenzija aplinkos ministrui

Kad ši problema, akcijos rėmėjų manymu, būtų sėkmingiau sprendžiama, pirmiausia pagalbos kreiptasi į Seimo narį, šio krašto gyventoją Alfredą Stasį Nausėdą. Jis mielai sutiko raštą perduoti naujajam aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui.

„Didžiulė problema, mūsų giliu įsitikinimu, yra invazinių paukščių - didžiųjų kormoranų daroma žala gamtai bei žuvų ištekliams, - teigia kreipimąsi-pretenziją parengusi Šilutės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkė Nijolė Endrikaitienė. - Akcijos prieš didžiuosius kormoranus sumanytojo, žvejo mėgėjo Antano Butauto iniciatyva, buvo surinkti 1 563 parašai. Pasirašė žmonės iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų, nelikę abejingi esamos problemos sprendimui. Kreipimosi-pretenzijos esmė ta, jog su didžiųjų kormoranų gausa bandoma kovoti vadovaujantis ydingu Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31-osios įsakymu. Šis planas įteisino tik Lietuvos retųjų paukščių naikinimą ir yra visiškai neefektyvus kovojant prieš didžiuosius kormoranus“.

Šiuo metu didžioji dalis kormoranų jau yra atskridusi perėti į mūsų kraštą. Būtent dabar, nedelsiant reikia imtis veiksmingų priemonių, kad kormoranai neišperėtų jauniklių – iškrapštyti lizdus su parazitinių paukščių dėtimis. Mat Europos Sąjungos direktyvos draudžia šiuos paukščius šaudyti ar kitaip naikinti.

Akcijos rėmėjai tikisi, kad šį kartą bus imtasi veiksmingų priemonių. Pakanka pakeisti tik Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo planą, o tai yra aplinkos ministro prerogatyva.

Žvejai mėgėjai piktinasi, kad visų rūšių žuvų pastaraisiais metais yra smarkiai sumažėję. Dažniausiai negalima pagauti net dalies Mėgėjiškos žūklės vidaus vandenyse taisyklėse numatyto leidžiamo kiekio ir dydžio žuvų. Neretai grįžtama išvis be laimikio. Tokia padėtis šiuo metu yra nenormali.

Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo plano 11.1 punktas numato, kad šių paukščių populiacijos gausos reguliavimas atliekamas naudojant garsines ir vizualines baidymo priemones - kabinant veidrodinius siluetus, naudojant signalines raketas, pirotechnines priemones, signalizacijas, ultragarsą.

Plano 11.2.1  punktas teigia, jog dėtys užšaldomos baidant didžiuosius kormoranus iš lizdų garsinėmis bei vizualinėmis priemonėmis ir kurį laiką neleidžiant didiesiems kormoranams sugrįžti į lizdus. Žvejų manymu, akivaizdu, kad į lizdus negrįš ir Lietuvos retieji paukščiai, kurių dėtys taip pat atšaldomos.

O štai to paties plano 19 punktas numato: „Atliekant didžiųjų kormoranų populiacijos gausos reguliavimą kolonijose, būtina apsaugoti kitas toje kolonijoje perinčias paukščių rūšis - baltuosius garnius, pilkuosius garnius, karvelius uldukus, jūrinius erelius ir kt.“. Žvejai mėgėjai piktinasi, kad šios nuostatos įteisino Lietuvos retųjų paukščių naikinimą jau nuo 2014 metų pavasario.

Panašu, kad taip „kovojant“ su šiais parazitiniais paukščiais atėjo eilė negrįžtamai prarasti ir kitas unikalias pamario krašto vietoves. Nemuno, Skirvytės, Atmatos ir kitų upių pakrantėse – taip pat jau daugybė kormoranų rūgščių išmatų pražudytų medžių. Po sausuoliais esanti žemė ilgam lieka negyva - neauga nauji medžiai, neželia samanos, žolė. Vaizdas - kraupus.

Kormoranai sulesa visų žuvų, be išimties, mailių net iki 20 centimetrų ilgio. Per parą vienas kormoranas suryja apie 750 gramų žuvų mailiaus. Taip yra naikinamas lašišinių ir kitų vertingų žuvų - šamų, sterkų, lydekų mailius. Ungurių ir kitų vertingų žuvų veisimas, esant tokiai situacijai – tik iliuzija, pinigų švaistymas. Žuvis, kurių dėl dydžio kormoranai negali praryti, šie paukščiai žaloja ir jos nugaišta – plaukia pūdamos upių paviršiumi į Kuršių marias.

„Manome, kad būtina skubiai keisti „Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo plano“ nuostatas ir siūlome nustatyti, kad didžiojo kormorano populiacijos gausa perinčiose kolonijose ir kitose vietose reguliuojama mechaniniu būdu, nenaudojant pirotechninių ar kitų garsinių priemonių - iškrapštant iš medžių kormoranų lizdus, kol kormoranai dar neatskridę perėti ir lizdus visą laiką - kai tik juos susuka. Toks reguliavimo būdas nedarytų žalos Lietuvos retiesiems paukščiams – būtų efektyvus ir vienintelis galimas“, – siūloma rašte aplinkos ministrui.

Matydami dabartines pasekmes, žvejai yra įsitikinę, jog šie paukščiai – gamtos niokotojai, todėl pripažintini nepageidaujamais (parazitiniais). Šių paukščių skaičius visoje Lietuvos teritorijoje, turėtų būti ne didesnis nei 200–300. Toks jų kiekis negalėtų pakenkti gamtai, leistų atsinaujinti tai, kas jau nuniokota. Manoma, kad ateityje, kai bus pasiektas norimas rezultatas dėl kormoranų skaičiaus, nebederėtų naudoti sąvokų - kormoranų populiacija, kormoranų kolonija. Tai turėtų likti istorija.