Kintai turės paplūdimį, burė „kitaip“ - bus miesto riboženklis, o dėl sporto centro lieka nežinia
Taip sakė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, paskutinį mėnesio antradienį surengę susitikimą su rajono žiniasklaidos atstovais.
Baltijos vandens sporto centras
Taip vadinasi tarptautinis projektas, kurį drauge partneriais iš Kolobžego (Lenkijos) ir Barto (Vokietijos) miestų parengė Šilutės rajono savivaldybė. Apie baigiamuosius darbus bei detalių derinimus pasakojo tik ką iš Lenkijoje vykusio susitikimo su parneriais grįžęs direktorius S. Šeputis. Šio projekto paraiška Europos sąjungos Interreg Pietų Baltijos programai bus teikiama visai jau netrukus balandžio ar gegužės mėnesį.
Jei projektas bus pripažintas tinkamu ir jam skirtas finansavimas, tai dalis lėšų bus skirta moksleivių bei neįgaliųjų partnerių bendruomenės narių mokymams, mokant juos vandens turizmo dalykų: buriuoti ir plaukioti jėgos aitvarais bei burlentėmis. Už kitą dalį pinigų bus įgyjama įranga: nedidelės „optimisto“ klasės jachtos, jėgos aitvarai, burlentės, gelbėjimo valtys treneriams bei kitokie dalykai. Neįgaliuosius treniruos parolimpinių sporto šakų specialistai. S. Šeputis sakė, kad jau yra vienas negalią turintis buriuotojas, kuris imsis mokyti likimo brolius. Tam iš projekto lėšų bus įsigyjamos specialios nedidelės jachtos.
Projekto metu Šilutės rajone bus įrengtos dvi vandens sporto centro bazės: Kintuose ir Mingės kaime. Kintus jau yra pamėgę jėgos aitvarų mėgėjai bei burlentininkai. Jiems turėtų būti čia erdviau, nes už šio projekto lėšas, išvalius Kuršių marių krantą nuo nendrių, planuojama įrengti beveik 800 metrų paplūdimį. Jis bus nuo jau esančio iki praeitais metais už europines lėšas įrengtos Kintų prieplaukos.
O Mingės vandens turizmo centre – Kintų buriavimo klubo patalpose – bus įrengta mokymo klasė projekto dalyviams. Tačiau tai kol kas tik projektas. Tačiau visa tai bus tik sėkmės atveju.
Kitais metais Šilutė turės miesto ribos ženklą
Pirmadienį posėdžiavusi Šilutės savivaldybės Administracijos direktoriaus S. Šepučio vadovaujama komisija, daugiausiai balų ir pirmąją vietą skyrė Šilutės miesto ribų ženklui, vaizduojančiam netradicišką burę. Kaip sakė direktorius, tai buvo idėjų konkursas, tačiau panašu, kad kaip tik šis, apverstą burę simbolizuojantis ženklas, ir taps Šilutės miesto atpažinimo simboliu. Projekto rengėjų paskaičiuota jo pagaminimo kaina nėra didelė – apie 11 tūkstančių eurų. O dabar būtina atsispręsti, kur juos pastatyti: ar tik ant pagrindinių kelių, važiuojant nuo Klaipėdos, Žemaičių Naumiesčio ir Pagėgių, ar jį turėtų matyti važiuojantieji nuo Kintų bei Rusnės.
Antrąją vietą laimėjo ženklas, vaizduojantis švyturį. Trečioji vieta nebuvo skirta, nes nesurinko minimalaus reikiamo balų skaičiaus. Iš viso buvo pateikti keturi projektai.
Sporto komplekso ateitis neaiški
Nors savivaldybė jau yra investavusi apie 270 tūkstančių eurų į parengiamuosius Šilutės sporto komplekso darbus ir šiais metais per investicijų programą iš respublikos buvo planuota gauti lėšų jo pradžiai, tačiau visa tai kol kas yra nežinioje. Meras kalbėjo, kad Vidaus reikalų ministerijoje ne kartą jau buvo kalbėta apie būtinybę tęsti pradėtus darbus. Tačiau, kaip ne kartą yra skelbta respublikinėje žiniasklaidoje, šiuo metu naujų daugelio ministerijų vadovybės peržiūri visus anksčiau pateiktus projektus. V. Laurinaitis kalbėjo, kad lyg žadama ateinančiais metais skirti apie 2 milijonus eurų Šilutės sporto komplekso statybai. Anot jo, jei būtų skirta dvigubai didesnė suma kitais metais, didelio skirtumo nebūtų. Tačiau meras su apgailestavimu pasigedo darbų tęstinumo: sutarti ir pradėti darbai nesulaukia tąsos.
Panašiai yra ir su apžvalgos bokštu Rusnėje. Didelio aiškumo dėl jo taip pat nėra, nes ir Aplinkos ministerija peržiūri iš ankstinės valdžios paveldėtus projektus.
Meras V. Laurinaitis aptarė ir daugelį kovo mėnesio nuveiktų darbų. Jo metu seniūnijose buvo pristatyta jo ir Administracijos direktoriaus praėjusių metų veiklos ataskaitos. V. Laurinaitis pasidžiaugė, kad susitikimai su bendruomenėmis buvo dalykiški, nebeliko, kaip kad prieš keletą metų, klausimų apie miestelių apšvietimą bei kaimo kelių greideriavimą. Nes be seniūno dabar ant darbų atlikimo akto pasirašo ir bendruomenės atstovai. O gatvės apšviestos ilgiau.
Rajono vadovai ir toliau lankosi Valstybinėje kelių direkcijoje, kad vis tik dar šiais metais būtų pradėtas tvarkyti kelias į Mingę. Nes jau susilaukiama ne tik vietos gyventojų, bet ir turistinių firmų priekaištų.