Dermatologai perspėja: nudegti odą galime jau balandį

Pavasarį apsauga būtina

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Justas Kažys teigia, jog saulės aktyvumo ciklai turi visai kitą – nesezoninį – pobūdį, todėl kovo mėnesį, saulei pakilus aukščiau horizonto, daugiau spindulių pasiekia Žemės paviršių. Būtent dėl šios priežasties kovo mėnesį mūsų platumose jau galime pajusti, jog saulė šildo ir toks efektas tęsiasi iki pat spalio. O balandį jau galime nudegti.

Dermatovenerologė dr. Eglė Aukštuolienė aiškina, kad taip yra todėl, kad po vėsios žiemos, kurios metu dengiame galvą kepure, šaliku ir saulės matome mažai, staiga išėjus pasišildyti šviečiant aktyviai pavasarinei saulei, mūsų oda patiria šoką. Ji dar nepripratusi prie saulės, nėra pagaminusi pakankamai melanino. Dėl šios priežasties odą reikia patausoti ir naudoti apsaugines priemones.

E. Aukštuolienė rekomenduoja naudoti ne mažesnį nei 30 apsaugos faktorių (SPF) turinčius kremus, taip pat nepamiršti vietų, apie kurias daugelis net nepagalvoja. Anot gydytojos dermatovenerologės, dažnai pamirštamas kaklas, dekoltė, plaštakos.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti būtent vaikų apsaugai. E. Aukštuolienė sako, jog iki vienerių metų amžiaus tiesioginiuose saulės spinduliuose jiems būti negalima, o iki dvejų metų – reikėtų to vengti. Geriausia juos laikyti pavėsyje, ne kaitriu paros metu ir būtinai užmauti galvos apdangalą bei naudoti apsauginį kremą. Vaikų oda jautresnė, todėl visi nudegimai saulėje, ypač iki 18 metų, skatina melanomos (odos vėžio) išsivystymo riziką. Negana to, jei visai nenaudotų apsauginių priemonių, būtent kremo, 18 metų jaunuolis būtų gavęs 80 proc. visos savo gyvenimo spinduliuotės.

Anot dermatovenerologės A. Dumbliauskienės, ankstyvą pavasarį paskubėti susirūpinti savo oda turėtų tie žmonės, kurie turi jautresnę, saulei imlesnę odą. Tai pat tie, kurie turi pigmentinių dėmių ar linkę į pigmentaciją, atlieka rūgštines, lazerines, invazines procedūras ar serga vilklige, rožine. Taip pat moterys, vartojančios įvairių formų kontracepcijos priemones (pleistrus, tabletes, spirales ir pan.).

„Kas nebijo pasenti, nebijo suardyti odoje esančio kolageno, kuris palaiko stangrumą, gali apsaugos priemonių dar nenaudoti, laukti vasarinės saulės“, – perspėja ji.

Saulės spinduliuotės pasekmės – žala grožiui bei sveikatai

Pasekmes galime skirstyti į grožio ir sveikatos, aiškina E. Aukštuolienė. Ultravioletiniai saulės spinduliai naikina elastino ir kolageno skaidulas, dar kitaip vadinamas mūsų odos „skeletu“, kuris suteikia jai stangrumo, neleidžia formuotis raukšlėms. Tai pat, bėgant laikui, išryškėja pigmentinės dėmės, išsiplečia kraujagyslės, rausta skruostai.

O jei vartojame vaistus nuo galvos skausmo, širdies ritmo sutrikimo, antibiotikus, taip pat gelius nuo sąnarių skausmo, mūsų oda gali jautriau priimti saulės spindulius, todėl yra didesnė tikimybė nudegti.

Dermatovenerologė įsitikinusi, jog saulės spinduliai skatina odos ikivėžinių susirgimų atsiradimą, tai pat trijų pagrindinių vėžio formų atsiradimą: bazaliomos, plokščialąstelinės karcinomos bei pačios agresyviausios formos – melanomos.

Tačiau, pasak A. Dumbliauskienės, tie žmonės, kurie neturi kapiliarinės jautrios odos, polinkio į pigmentacijas ir anksčiau išvardintų problemų, iš pavasarinės saulės tokių padarinių sulaukti neturėtų. Tačiau turintys gali sulaukti ne tik ligų paūmėjimo, bet ir estetinių problemų. Gydytojos teigimu, svarbu tinkamai vertinti tiek savo odos tipą, tiek laikotarpį, kurį praleisite saulėje. 

„Praėjusią savaitę turėjau tokį pacientą, jauną vaikiną, kuris, kaip sakė, atėjo dėl atplyšusio apgamo. Apžiūrėjusi matau, jog tai visai ne apgamas, o bazalioma. Tai yra vėžys, kuris susiformuoja dėl saulės ir dažniausiai atsiranda vyresnio amžiaus žmonėms. Kaip matote, tai labai individualus dalykas, tačiau tiems, kas iš tiesų rūpinasi savo sveikata, tikrai rekomenduoju jau dabar naudoti apsauginius kremus“, – teigia specialistė.

Vitamino D gamyba ir rizika

Pasak A. Dumbliauskienės, gyvenant vidutinių platumų klimato juostoje, vitamino B mums nuolat trūksta, todėl didžiąją dalį odos susirgimų, estetinių problemų lemia per mažas jo kiekis organizme. Net imuniteto susilpnėjimą, nuovargį gali lemti būtent vitamino D trūkumas.

„Aš nuolat tikrinu savo pacientus dėl šio vitamino ir dažniausiai matau, jog jo organizme nepakanka. Pasakysiu dar daugiau – net tie, kurie ką tik grįžo iš šiltųjų kraštų, dažnai turi vitamino D trūkumą“, – tvirtina A. Dumbliauskienė.

Šį vitaminą gamina mūsų oda, veikiama ultravioletinių spindulių. Pagal taisykles, saulėje užtektų pabūti 10–15 minučių atviromis rankomis (delnais, dilbiais ir žastais), veidu ir kaklu, jog pasigamintų vitamino D dienos norma.

„Tačiau, žiūrint į dabartinius tyrimus, labai suabejočiau, ar to pakanka. Juk „pakepti“ saulėje be apsaugos, kai esi pirmo fototipo, nepatartų nei vienas dermatovenerologas. Ir kokia bus to vitamino vertė, kai suprantame žalą? Todėl tik teoriškai to pakanka, o praktiškai išeina visai kitaip“, – tvirtina A. Dumbliauskienė.

Ji pataria pasverti galimą žalą: jei moksliškai įrodyta, jog ultravioletiniai spinduliai gali sukelti vėžį, o vitaminą D galime gauti alternatyviais būdais – per maistą, taip pat gerdami papildus, kodėl tuomet užsispyrėliškai bandome gaminti vitaminą D savo odos sąskaita?

E. Aukštuolienė tikina, jei sveiko žmogaus plaštakos kasdien gautų apie 15–30 minučių spindulių, to visiškai užtektų visai vitamino D dienos normai pagaminti.