Aplinkos ministerijos siūlomi įstatymo pakeitimai – efektyvesniam atliekų tvarkymui

Aplinkosaugininkai vis dažniau nustato, kad asmenys piktnaudžiauja Atliekų tvarkymo įstatymo nuostata, kuri leidžia per vienerius metus į Lietuvos teritoriją įvežti 5 transporto priemones savo reikmėms. Neretai verslininkai šias transporto priemones tiekia rinkai, nesiregistruoja Gamintojų ir importuotojų sąvade bei nevykdo jiems numatytų pareigų. To pasekmė – eksploatuoti netinkamos transporto priemonės lieka nesutvarkytos ir teršia aplinką.

Aplinkos ministerija parengė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą , kuriuo siūloma nustatyti, kad savo reikmėms į Lietuvos Respublikos teritoriją verslo tikslais gali būti įvežta tik viena transporto priemonė per kalendorinius metus. Specialistai įsitikinę, kad tuomet eksploatuoti netinkamų transporto priemonių būtų sutvarkoma gerokai daugiau.

Įstatymo pakeitimai taip pat spręstų ir kitą problemą – padangų atliekų, kurios kaupiamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ar randamos išmestos į aplinką. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą padangų atliekų sutvarkymą finansuoja savivaldybės, nors tai turėtų daryti padangų gamintojai ir importuotojai. Aplinkosaugininkai siūlo įstatyme nustatyti pareigą gamintojams ir importuotojams sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo.

„Kviečiame visuomenę aktyviai reikšti pastabas ir pasiūlymus dėl Aplinkos ministerijos parengto Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto. Šis įstatymas svarbus ne tik aplinkosaugininkams bei gamintojams ir importuotojams. Tai teisės aktas, nuo kurio tiesiogiai priklauso mūsų aplinka. Tikiu, kad visi norime gyventi svarioje ir sveikoje aplinkoje – aplinkoje, kurioje gera“, – sako aplinkos viceministras Mindaugas Gudas.

Įstatymo pakeitimais taip pat numatoma sugriežtinti atliekų darytojo atsakomybę iki galutinio atliekų sutvarkymo bei nustatyti kriterijus, kada atliekos gali būti nelaikomos atliekomis. Šie kriterijai būtų taikomi, pavyzdžiui, padangoms, popieriui, plastikui, elektros ir elektroninei įrangai ir kt., siekiant, kad susidarytų kuo mažiau atliekų ir būtų galimybė žaliavas naudoti pakartotinai.