Ramutiškiai rinkosi į Gavėnios vakarą

Pirmiausia dvasininkas priminė apie tai, ką reiškia Gavėnios laikotarpis. Pasak jo, tai keturiasdešimties dienų laikas, skirtas pasiruošti Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo – Velykų šventei. Gavėnia prasideda Pelenų dieną ir baigiasi Didžiojo ketvirtadienio Paskutinės Kristaus vakarienės Mišių pradžioje. Kiekvienas sekmadienis yra skirtas Kristaus prisikėlimui švęsti, todėl jis nėra atgailos ar pasninko laikas. Dėl šios priežasties, siekiant išsaugoti keturiasdešimties dienų laikotarpį, Gavėnios pradžia buvo atkelta į Pelenų dieną, trečiadienį prieš pirmąjį Gavėnios sekmadienį.

Nuo pat ankstyvosios krikščionybės laikų jos metu katechumenai ruošdavosi krikšto sakramentui, kurį  priimdavo Velykų nakties vigilijos metu. A.Gylys priminė, kad Gavėnia – susikaupimo ir atgailos laikas, kurio metu tikintieji raginami pažvelgti į Kristaus slėpinį, semtis iš jo jėgų, nuvalyti savo širdį, peržvelgti savo krikščionišką gyvenimą ir atgailos bei susitaikinimo dvasia ruoštis Kristaus prisikėlimo įvykiui.

Anot sielų ganytojo, Gavėnios metu tikintieji raginami pasninkauti, ypač Pelenų dieną ir kiekvieną Gavėnios penktadienį, taip pat susilaikyti nuo pasilinksminimų ir, platesniu požiūriu, nuo viso, kas žeidžia ar iškreipia žmogaus santykį su Dievu ir su artimu. Gavėnios atgailos tikslas – atitaisyti savyje tai, kas traukia į nuodėmę ir skatinti tai, kas veda į gėrį.

Vėliau svečias susirinkusiesiems pasakojo ir parodė vaizdinę medžiagą apie savo kelionę į  šventąją žemę – Jeruzalę. Visi itin įdėmiai klausėsi.

Susitikimo metu padėkota aktyviai bendruomenės tarybos narei Vilmai Rogienei, kuri aktyviai dalyvavo akcijoje „Saulytės“, skirtoje Pasaulinei Dauno sindromo dienai paminėti. „Ačiū už jūsų darbštumą, norą daryti gerus darbus. Ačiū už tai, kad liekate neabejinga ir prisidedate prie akcijų, kurių tikslas – žmonių tolerancija negaliai. Tegul lydi jus Dievo palaima, nes prasminga veikla – įkvepiantis pavyzdys, puoselėjant Lietuvą”, - sakė susirinkusieji V. Rogienei.

Teatro dienos proga pasveikinta ir kaimo režisierė Dalia Minkevičienė. Nacionalinės premijos laureatas, teatro ir kino režisierius Jonas Vaitkus yra pasakęs, kad teatras yra piligrimystė, juk eini per mirusių žmonių gyvenimus, per muzikos istoriją. Bandai toje kelionėje pasitelkti, pasiremti į tuos žmones, kurie išlieka ir skamba. Jie iki šiol jaudina ir žadina tavo jausmus, mintis, praplečia pasaulėjautą. [...] Piligrimystė yra mūsų profesijos kraujyje. „Nuoširdžiai dėkojame už pastangas, kuriant gražesnį Ramučių kaimą, teatro puoselėjimą. Tegul niekuomet neapleis kūrybinės idėjos, o žiūrovų širdis visuomet džiugins vis nauji pasirodymai“, - linkėta D. Minkevičienei.

Tą vakarą niekas neskubėjo skirstytis. Visi mielai tęsė pasikalbėjimus prie arbatos puodelio. Jautėsi, kad bendrystės jausmas ramutiškius labai suvienijo.