Oškite žali miškai: eglės, pušys, beržai...

Talkininkai

„Ši akcija Lietuvoje vyksta antrą kartą, o mūsų urėdija tai daro jau trečius metus, kai aš pradėjau dirbti“, - sakė miško sodinimo šventės koordinatorius, Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius.- Šiemet ši akcija vyksta iš karto dviejose girininkijose – Šilutės ir Švėkšnos. Labai smagu matyti tokį gausų būrį moksleivijos, kurie gal pirmą kartą savo gyvenime pasodins medelį. Svarbu, kad tai darytų neskubėdami ir teisingai“. Dauguma jaunimo į Lapynų mišką buvo vežami autobusais, o suaugusieji vyko savo transportu. Malonu buvo stebėti besidarbuojančius ne tik pavienius talkininkus, bet ir šeimas. Tikslios apskaitos niekas nevedė, bet pilietiškų šilutiškių buvo virš  šimto.

Miško sodinimas turi savo taisykles

Pirmiausia visiems talkininkams miškininkai pravedė instruktažą, parodė, kaip teisingai pasodinti medelio ūglį. O vienas girininkas juokaudamas pasakė: „Pagrindinė taisyklė – į prakastą duobutę reikia dėti šaknis, bet ne viršūnėles“. Į talkos vietą iš urėdijos medelyno buvo atvežta 7.200 pušų, 2.100 eglių ir 900 beržų daigų. Sodinimo  tvarka tokia: dvi eilės pušų, eilė eglių, o beržų sodinukai dviem eilėmis aplink 2,4 ha plotą. V. Bendaravičius sakė, kad taip daroma, norint apsaugoti plotą nuo galimo gaisro plitimo. Eglės ir pušys užsiliepsnoja greičiau, o beržai sudaro savotišką natūralią apsauginę zoną. O eglės ir pušys čia sodinamos dėl smėlėto dirvožemio. Anot urėdo, sodinukų prigijimo procentas labai priklauso nuo gamtinių sąlygų – jei drėgmės pakanka, tai jis gali siekti ir 95. Jaunuolynas įdėmiai prižiūrimas trejetą metų, nudžiuvę daigai atsodinami. Iš viso Šilutės urėdijoje reikia pasodinti 350 ha miško.

Apie darbo našumą ir gardžią košę

Darbas vyko sparčiai, be jokių pertraukų ir simuliacijos. Taip būna tuomet, kai dirbama be prievartos, savo noru, su užsidegimu ir net azartu. Pradėjus kaišioti daigus į duobutes apie devintą valandą ryto, prieš vidurdienį 2,4 ha plotas jau buvo apsodintas. Oras buvo saulėtas, nuotaika – pakili. Kai iš kirtimo rinkosi talkininkai, jų jau laukė garuojanti košė, gardi arbata, saldumynai, kuriais vaišino urėdija ir UAB „Atmatos upė“. O kai gerai pasidarbuoji, tai ir vaišės dvigubai skanesnės.