Kad pievos neužaugtu mišku, gamtosaugininkai pasitelkė herefordus
Nederlingos Stėgalių pievos buvo beužaugančios mišku ir menkaverčiais krūmais, nors kadaise čia buvo dirbama žemė, tyvuliavo nemažas ežeras. Vėliau šiam išdžiūvus, pievos išsausėjo, jų ganyti neliko kam –vietiniai gyventojai nelaiko galvijų, neužsiima žemės ūkiu.
Kad pievos visiškai neužaugtų mišku, gamtosaugininkai iškasė tvenkinius, užtvenkė vandens kanalus. Atvirų buveinių čia trūksta, nes miškai užima apie 85 proc. nacionalinio parko teritorijos.
„Šioje vietovėje pakėlus vandens lygį ji tapo išskirtinai vertinga varliagyviams. Retos česnakės varlės, kūmutės, tritonai, taip pat ir vandens paukščiai, antys ir gervės pradėjo perėti“, – sakė gamtininkas Eugenijus Drobelis.
Siekdami išsaugoti nykstančią biologinę įvairovę ir skatindami vietinius gyventojus ūkininkauti, gamtosaugininkai nupirko mėsinių galvijų – herefordų. Ir paleido į Gaudiškių pievas – įrengė jiems girdyklas ir šėrimo vietas, aptvėrė kelių hektarų teritoriją, kad nepabėgtų.
„Pasitelkę mėsinius galvijus tikimės sutvarkyti šią teritoriją ir ateityje iš šitos bandos, kur dabar įrengtas stacionarus aptvaras, galėtų galvijai paplisti po visą Dzūkijos nacionalinį parką, pasitelkiant vietos gyventojus, suteikiant jiems galimybę prieauglį gauti nemokamai“, – kalbėjo Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius.
„Gyvuliai ės kiečius, dilgėles, nugrauš jie tuos aukštus žolynus, formuosis žemaūgės žolės, atsiras kitokia augmenija, bus geresnės sąlygos žiogams ir vabzdžiams“, – teigė gamtininkas.
Už laikomus galvijus ūkininkai gaus ne tik galvijų laikytojams priklausančių išmokų, bet ir papildomų – už šlapių žemių priežiūrą.
