Mokslininkai spėja suradę depresijos priežastį

Nervinės ląstelės (neuronai), kurios gamina serotoniną, išskleidžia aksonais vadinamas jungtis įvairiose smegenų dalyse. Iš aksonų galiukų išleistas serotoninas signalizuoja neuronams kitose smegenų dalyse ir paveikia žmogaus nuotaiką ar kitus elgesio aspektus.

Niujorko, Sent Luiso ir Kinijos mokslininkų tyrimai su pelėmis parodė, kad pelės, kurioms trūko Pcdhac2 vadinamo geno, patyrė tokių jungčių smegenyse trūkumą.

Serotonino ir signalizuojančių jungčių trūkumas šių pelių smegenyse pasireiškė jų nuotaikų svyravimu ir depresyvumo požymiais. Netolygus serotonino paskirstymas paveikė pelių elgesį.

Vieno iš bandymų metu pelės buvo verčiamos kurį laiką plaukti. Tos, kurioms trūko Pcdhac2 geno pasiduodavo ir nustodavo plaukti žymiai lengviau. Vašingtono universiteto Sent Lujise mokslininko Josepho Daugherty teigimu, būtent šio jungtis tarp neuronų padedančio sukurti geno pašalinimas lėmė pelių elgesio pokyčius, primenančius depresiją. Mokslininkų optimizmą kelia ir tai, kad panašius rezultatus gavo su muselėmis eksperimentus atlikęs Kvinslando universiteto Australijoje mokslininkas Seanas Millardas.

„Labai smagu, kad tokius pačius rezultatus pastebėjome ir sudėtingesnių organizmų gretose“, – sakė mokslininkas.

Tolesni tyrimai turėtų nustatyti ar tokios pačios genų mutacijos lemia ir žmonių elgesį. Šių tyrimų rezultatai gali paskatinti naujus psichinių sutrikimų nagrinėjimus, kurie remiasi serotonino smegenyse trūkumu ar jo perviršiu.

Ankstesniuose tyrimuose buvo koncentruojamasi į serotonino perdavimą ir jo sintezę. taip pat į genus, kurie kontroliuoja jo gamybą.

„Galbūt turėtume žiūrėti į genus, kurie reguliuoja jungtis ir serotonino perdavimą“, – kėlė hipotezę J. Dougherty.