N. Mačiulis: darbo Lietuvoje yra, bet mažėja galinčių dirbti

Nors laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje arti istorinių aukštumų, N. Mačiulis, vertindamas naujausius nedarbo duomenis, akcentavo, kad Lietuvoje pradėjo mažėti gyventojų užimtumas ir darbo vietos lieka neužpildytos.

„Tą mes prognozavome jau pastaruosius dvejus metus. Net ir kuriant naujas darbo vietas, užimtų žmonių skaičius Lietuvoje pradeda mažėti dėl labai paprastos priežasties: darbingo amžiaus gyventojų skaičius labai sparčiai mažėja ir net neužtenka to, kad anksčiau buvę neaktyvūs asmenys įsilieja į darbo rinką“, – sako N. Mačiulis.

Emigracija ir anksčiau buvęs žemas gimstamumas, anot jo, lemia, kad į pensiją išeinančių žmonių skaičius gerokai viršija į darbo rinką ateinančių naujų darbuotojų skaičių. Šiemet I ketv. Lietuvoje buvo 1,345 milijono užimtų gyventojų, taip pat 118 tūkst. bedarbių. Net 962 tūkstančiai gyventojų Lietuvoje yra ekonomiškai neaktyvūs – iš jų daugiau nei pusė (56,5 proc.) yra senatvės pensininkai. Taip pat 219,2 tūkstančių 15–24 metų gyventojų mokėsi ar studijavo, rodo Lietuvos statistikos departamento naujausi duomenys.

„Manau, kad tai nėra trumpalaikis susvyravimas ir tikėtina, kad tai tęsis. Užimtumo pikas Lietuvoje buvo pasiektas pernai, nuo šių metų užimtumas mažės. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad tai susiję ne su tuo, kad trūksta darbo vietų, ar įmonės nekuria naujų darboviečių. Laisvų darbo vietų skaičius yra arti rekordinių aukštumų“, – pažymi N. Mačiulis.

Jis tikina, kad darbuotojų reikia daugelyje sektorių, tačiau Lietuvoje pradeda trūkti pakankamai darbingo amžiaus gyventojų, kurie galėtų tas darbo vietas užpildyti. Darbo yra, tačiau darbuotojai netinka Bendras nedarbo lygis šalyje pirmą ketvirtį sudarė 8 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus, paskelbė Lietuvos statistikos departamentas.

„Atrodo keistai, kai turime rekordinį laisvų darbo vietų skaičių ir 110 tūkst. bedarbių. Bet vėlgi, ši statistika gerai iliustruoja tai, kad bedarbiai yra ne ten, kur kuriamos darbo vietos – nenori arba negali kraustytis iš nutolusių miestelių į didmiesčius, ir keisti savo gyvenamąją vietą tam, kad gautų darbą“, – sako N. Mačiulis.

Jis taip pat mini ir problemą, kad didelė dalis bedarbių paprasčiausiai neturi kompetencijų, kad galėtų pretenduoti į laisvas darbo vietas – pasak ekonomisto, vadinamasis struktūrinis nedarbas, kai žmonių kompetencija neatitinka darbdavių poreikių, Lietuvoje yra labai aukštas. Daugiau nei trečdalis visų bedarbių – ilgalaikiai, jie darbo neturi metus ar ilgiau. Ilgalaikio nedarbo lygis siekia 2,9 proc. Jaunimo nedarbas šiek tiek padidėjo – 0,3 proc., iki 14,8 proc. Šiuo metu šalyje yra 17,1 tūkstančių neužimtų jaunuolių. Be darbo 73 tūkstančiai vyrų Be darbo pirmą ketvirtį buvo 73 tūkstančiai vyrų, jų nedarbas per metus netgi padidėjo ir siekė 10,1 proc. Tuo tarpu moterų nedarbas siekia 6,1 proc.

„Nedarbo lygį reikėtų vertinti atsargiai, kadangi jį iškraipo migracijos tendencija. Vyrų nedarbo sureikšminti nereikėtų, nes tuo pačiu matome, kad vyrų aktyvumas darbo rinkoje padidėjo – tie, kurie anksčiau nedirbo ir darbo neieškojo, jie pradėjo įsilieti į darbo rinką“, – sako N. Mačiulis. Pasak jo, tokie skirtumai tarp vyrų ir moterų nedarbo pastebimi ir kitose šalyse.

„Vyrai ir moterys save realizuoja skirtinguose sektoriuose, nematau čia kažkokių problemų. Gali būti sezoninių veiksnių, tokių kaip vėlyvas pavasaris. Žemės ūkyje ir statybų sektoriuje, kur dominuoja vyriška darbo jėga, galbūt buvo mažesnė darbų paklausa“, – vertina N. Mačiulis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 1,46 milijono darbingų asmenų, per metus jų skaičius susitraukė 10 tūkstančių. Pirmąjį ketvirtį dirbo iš viso 1,35 mln. gyventojų.