Praskrendančių žąsų pavasarinis desantas

Žąsų ir ūkininkų tarpusavio santykiai

Kaip mus informavo Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, kai visos žąsys, grįžtančios iš šiltesnių kraštų, sustoja poilsio Nemuno deltoje, jų gali būti net iki 100 tūkstančių. Tačiau ne kartu visos atskrenda, ne kartu ir išskrenda. Anot ornitologo, šiuo metu jų galėtų būti apie 50-60 tūkst., kadangi kitos jau išskrido šiaurės link ir buvo pastebėtos Estijoje. Laiko tarpas, kurį paukščiai praleidžia pamaryje, priklauso nuo maisto atsargų papildymo. V. Jusys sakė, kad tai atsiliepia išperintų jauniklių skaičiui. O jų perėjimo vieta – tundros platybės prie Šiaurės jūros. Savaime suprantama, kad tokiai masei  paukščių reikia daug lesalo. Ornitologo nuomone, daug  žalos jos pasėliams nepadaro, nebent gerokai išmindo. Savivaldybės kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis sakė, kad nuostolių žąsys ūkininkams vis dėlto padaro nulesdamos daigų viršūnes. Nors jie paskui atauga, bet derlius būna mažesnis. Tačiau per pastaruosius trejus metus dėl nuostolių atlygimo už žąsų padarytą žalą nesikreipė nė vienas ūkininkas, o ir tam skirtų lėšų nėra numatyta. Tačiau, anot vedėjo, paukščių migracija vyksta nuolat, todėl ūkininkai žino būdus, kaip nors dalinai apsaugoti savo žemės plotus.

Medžiotojų žąsys nedomina

Pavasarį žąsis, kaip ir kitus medžiojamus paukščius, šaudyti draudžiama, o rudenį jokių apribojimų nėra. Atrodytų, toks didelis jų kiekis (vienos žąsies svoris – 2-3 kg.) turėtų kelti pagundą medžiokliams. Bet, kaip mums sakė medžiotojų klubo „Saugos“ vadovas Valdas Šimėnas, pernai rudenį jie nušovė tik vieną žąsį. Kalbėdamas apie priežastis,vadovas minėjo, kad žąsys labai atsargūs paukščiai. Įdėmiau stebint besimaitinančias žąsis, galima pamatyti būrio kraštuose iškeltais į viršų kaklais stovinčius sargus, kurie iš karto praneša apie galimą pavojų. Antra, reikia specialiai ruošti komufliažines slėptuves, o trečia – žąsys ilgaamžiai paukščiai, subręstantys 3-4 metais, o jei sumedžiosi kokią dešimtmetę – tai, net virdamas ją ir kelias valandas, kramtysi kaip bato aulą. Todėl, anot V. Šimėno, medžiotojams kur kas smagiau šratais pakedenti ančių plunksnas.