Vyr. slaugytoja Renutė Misiukonienė: „Savo darbą aš myliu ir mylėsiu“

Nuo 6-erių svajojo tapti slaugytoja

Pokalbio metu R. Misiukonienė prisiminė vaikystę, kai, būdama vos 6-erių metų, tvirtai žinojo, kad ji dirbs slaugytoja. Anuomet Renutė susirgo stipriu plaučių uždegimu ir teko gydytis ligoninėje. Dar tada iš Tenenių kaimo į tuometinę Vainuto kliniką tėvai ją vežė arkliu. „Lyg tai būtų vakar, dardėjome mediniais ratais apie 15 km į ligoninę“, - juokėsi pasakodama jubiliatė. Tačiau gražiausia, ką ji prisimena iš tos dienos - tai tuometinės klinikos sesutės. Esą jos švytėjo savo baltais chalatais.  „Aš prasimerkiu ir matau, kaip per rūką... Sesutės  tokios gražios, su šypsenomis,  laksto aplink mane“, - sakė slaugytoja. Nuo tada R. Misiukonienė pradėjo svajoti, jog nori tapti sesute. Adatos ir baltų chalatų ji neišsigando, bet atvirkščiai – jie tapo jos pagrindiniais žaislais vaikystėje.

Ilgainiui R. Misiukonienė pradėjo mokytis medicinos. Ji atvyko į Klaipėdą ir ten, medicinos mokykloje, studijų metais pradėjo dirbti. Kaip ji pati sako, visi keliai vedė link darbo su vaikais. Tuometinis mokyklos dėstytojas, vaikų ligoninės vyr. gydytojas, jai pasiūlė padėjėjos darbą, o, studijuodama paskutiniame kurse, jau dirbo slauge. „Aš dirbau procedūriniame, o juk tuo metu nebuvo nei kateterių, nei kitų priemonių. Pradžia buvo sunki, o ir sesutė, kuri dirbo su manimi, buvo labai griežta. Tai ne tik gavau per rankas nuo jos, bet ir pastabą - kokia aš per sesutė būsiu“, - su šypsena pasakojo vyr. slaugytoja. Baigusi mokslus, ji pasirinko darbą Klaipėdos vaikų ligoninėje, kurioje praleido vienerius metus, o po jų išvyko gyventi ir dirbti į Šilutę.

Dieve, kur aš  pakliuvau..

R. Misiukonienė Šilutės ligoninėje pradėjo dirbti Akušerijos skyriuje naujagimių kambaryje. Vos prisiminusi pirmąsias dienas, ji juokiasi: „Pirma mano mintis buvo – Dieve, kur aš čia pakliuvau. Juk dabar ligoninėse yra vežimėliai, o tada vaikučius nešiojome ant rankų. Be to, naujagimius reikėjo vystyti viename kambaryje, o miegodavo kitame ir ne su mamomis“. Netrukus ligoninėje ji darbą tęsė Ginekologijos skyriuje, o po metų – Infekciniame ligų skyriuje (dabartinis Vaikų ligų skyrius). Tuo metu skyriaus apačioje gulėjo vaikai, o viršuje suaugusieji. Infekciniame  skyriuje moteris sesutės pareigose dirbo apie trejus metus, o po jų tapo vyr. slaugytoja. „Aš labai nenorėjau šių pareigų, bet manęs niekas neklausė. Visada norėjau tarnauti žmogui, būti arčiau ligonio, nes tada tarp paciento ir gydytojo jaučiamas didesnis ryšys“, - prisipažino R. Misiukonienė. Panaikinus Infekcinį ligų skyrių, liko didelis dviejų aukštų Vaikų ligų skyrius, kuriame dirbo iki pat šių dienų.

Ją vadina geriausia sesute

Ligoninės bendruomenė apie R. Misiukoniene kalba su šypsena. Iš jų veidų matyti, kad ir jiems sunku  atsisveikinti. Tačiau Ramutė planuoja ir toliau dalyvauti kolektyvo susibūrimuose, ligoninės šventėse ir, sutikusi gatvėje buvusį kolegą, nepraeiti pro šalį. Geru žodžiu mini ne tik kolegos, bet ir mažieji ligoniukai. Kaip sako pati vyr. slaugytoja: „Su vaikais daugiausia bendrauju, o ne leidžiu vaistukus, todėl, matyt, jie mane taip ir pavadina“. Prieš savaitę Renutė Misiukonienė atsisveikino su ligoninės bendruomene. Ją sveikino ne tik skyriaus darbuotojai, kolegos, bet ir ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus, kuris Vaikų ligų skyriaus vyr. slaugytojai įteikė prisiminimo dovaną.

Vaikų ligų skyriaus vyresnioji slaugytoja Renutė Misiukonienė 2013-ais metais buvo įvertinta  už ilgametį ir pasiaukojamą darbą. Jai įteiktas specialus LR Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos raštas ir vardinis šveicariškas laikrodis.