Korupcijos rizikos žala Lietuvai gali siekti iki 11,4 % BVP
Tuo tarpu viso Europos Sąjungos regiono korupcijos rizikos nuostoliai ekonomikai, politikai ir socialinei sričiai kasmet gali siekti iki 990 mlrd. eurų.
„Lietuvos korupcijos žemėlapio 2016“ tyrimo duomenimis, labiausiai korumpuotomis institucijomis verslo atstovai laiko sveikatos priežiūros įstaigas (nurodo 27 % apklaustųjų), Seimą (23 %), savivaldybes (20 %) ir teismus (18 % respondentų).
Privačiame sektoriuje, verslininkų nuomone, labiausiai korupcija paplitusi farmacijos įmonėse (49 % mano, kad įmonės labai arba dalinai korumpuotos), statybos įmonėse (45 %), privalomos techninės apžiūros įmonėse (41 %), bankroto administravimo įmonėse (36 %).
Tarp labiausiai korumpuotų ministerijų verslo atstovai išskyrė Sveikatos apsaugos, Krašto apsaugos ir Žemės ūkio ministerijas. Apie didesnes ar mažesnes korupcijos apraiškas šiose ministerijose kalba atitinkamai 60 %, 53 % ir 44 % respondentų. Pažymėtina, kad pagrindiniais šaltiniais, leidžiančiais sudaryti patikimiausią nuomonę apie korupciją ir jos mastą Lietuvoje, verslininkams yra televizija (38 %) ir internetas (23 %).
Pagal „Transparency International“ kasmet atliekamo Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrimo duomenis, 2016 m. Lietuvai skirti 59 balai ir ji pagal korupcijos lygį užima 38 vietą iš 176 pasaulio valstybių ir 16 vietą iš 28 Europos Sąjungos šalių.
„Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo 2016 m. atliktu tarptautinio ekonomikos konkurencingumo tyrimu, Lietuva užima 35 vietą tarp 138 pasaulio valstybių. Pasaulio lyderiais išlieka Šveicarija, Singapūras ir JAV. Kaimyninės Estijos ekonomikos konkurencingumas jai užtikrino 30 vietą. Latvija liko 49 vietoje pasaulio šalių reitinge“, – teigia Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Pirmosios valdybos Trečiojo skyriaus vyriausioji specialistė Margarita Dobrynina.
Pasak jos, šiandien verslo ir viešojo sektoriaus patikimumas bei gera reputacija yra itin svarbūs siekiant vieno iš svarbiausių šalies strateginių tikslų – pilnateisės narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Praktika rodo, kad mūsų šalies verslininkams dar reikia nemažai nuveikti, norint pasiekti pažangiausių valstybių verslo skaidrumo standartus.
Pranešimo spaudai autorių grafikas
Verslo pakantumas korupcijai mažėja
Naujausia profesinių paslaugų bendrovės EY atlikta korupcijos rizikų paplitimo versle studija rodo, jog nuo 2013 m. verslo nuostatos Lietuvoje keičiasi nežymiai ir beveik pusė (47 proc.) verslo respondentų pripažįsta, jog kyšininkavimas ir korupcija verslo santykiuose Lietuvoje vis dar yra paplitę.
Vis dėlto Lietuvoje mažėja pakantumas tiesioginėms kyšininkavimo formoms ir šiandien tik 13 proc. respondentų siūlytų pinigus siekdami laimėti vertingą užsakymą ar kitaip padėti išlaikyti verslą. Palyginti – tiriamų pasaulio šalių vidurkis siekia 17 proc. Lietuvoje šis rodiklis nuosekliai mažėja nuo 2013 m., kai nusiteikę siūlyti kyšį sudarė 19 proc. verslo respondentų Lietuvoje.
59 % verslo respondentų Lietuvoje nurodo, kad prielaidas korupcinėms veikoms sąlygoja prastos šalies ekonomikos augimo perspektyvos. O 82 % verslo atstovų mano, kad labiausiai korupciją pažabotų didesnis baudžiamumas. Tik 20 % Lietuvos verslo atstovų mano, kad reguliacinė aplinka efektyviai prisideda prie korupcijos mažinimo.
