Laivas pastatytas – liko jį tik „aprengti“

Jam talkino kone visi dirbtuvių darbininkai. Šiaip iš šalies viskas atrodė labai paprasta: už laivo galo buvo pririšta storoka virvė. O laivas laukan išriedėjo užritintas ant medinių rastų. Kaip sakė pabaigęs šį darbą V. S. Belokopytovas - tai senas būdas, kurį naudojo dar senovės romėnai pertempdami savo didžiulius laivus iš vienų upių į kitas. Kad laivas neužkliuvęs pralįstų pro dirbtuvių vartus, buvo nutarta neuždėti falšbortų ir prie jų nepritvirtinti viršutinių borto lentų juostų. Visa tai beliks tik sumontuoti, nes šios laivo dalys jau pagamintos ir pamatuotos. Tai jau bus daroma lauke. Čia taip pat bus statomas ir vadinamasis laivo antstatas – trijų metrų ilgio kajutė keliautojams nuo lietaus, saulės ar vėjo pasislėpti plaukiant Lenkijos upėmis. Ir tai, ko gero, buvo visi darbai, kuriuos sutarę atlikti „Skatulės“ meistrai.

Iki visiškos laivo statymo darbo pabaigos prie jo stos dirbti kalvis. Jis „kaustys“ – tvirtins  metalinėmis detalėmis laivo svarbiausias dalis. Jau pagamintas ir medinis laivo vairas. Jis prie laivo taip pat bus tvirtinamas metalinėmis jungtimis. Savo eilės dar laukia jau paruoštas eglinis devynių metrų aukščio laivo stiebas. Jį statys pats laivo konstruktorius Simas Knapkis. Kaip tik pagal jo brėžinius ir baigiamas statyti vytinės tipo upių laivas. Prie jo S. Knapkiui dar teks padirbėti, nes reikia paruošti bei parengti daug visokių smulkmenų ir detalių. O viskas tam, kad laivas būtų saugus, kuo lengviau valdomas ir patogus keliautojams. Užbaigus visus darbus, įprastojoje rusniškiams vietoje, prie Nemuno „kampo“, naujasis laivas bus leidžiamas į vandenį bandymams. Paklaustas, ar nesijaudina, jį statęs meistras Viktoras sakėsi esąs visiškai ramus, nes už savo darbą garantuoja – tai ne pirmas jo gyvenime pagamintas laivas. Pagal planą, jis kelionei turėtų būti parengtas iki birželio devintos dienos. „Skatulėje“ medinė jo dalis bus pabaigta jau kitą savaitę. Tuomet beliks paskutiniai jo pritaikymo plaukimui bei kelionei darbai.