Šilutės ligoninės 125 metų jubiliejuje – dėmesys jos istorijai ir darbuotojams

Netrūko sveikinančių

Šventė prasidėjo konferencija Hugo Šojaus dvare. „Kuri profesija yra svarbiausia? Visos svarbios. Tačiau viena iš atraminių – gydytojo profesija.  Jie ne tik gydytojai, bet ir psichologai. Žmogus pas jį ateina tada, kai  pirmą kartą gyvenime aplanko skausmas. Ateina tada, kai jis savyje pajunta baimes, nepasitikėjimo jausmą. Jis nėra garantuotas, kas bus rytoj. Tas nerimas tampa pačiu svarbiausiu dalyku. Būtent tada jis nori matyti tą profesionalą iš didžiosios raidės. Tą, kuris gali paguosti, kuriuo galima besąlygiškai pasitikėti. Žmogus, pajutęs baimę, atėjęs su nerimu, yra šiek tiek irzlus žmogus. Todėl gydytojas yra ir psichologas.  Stebėdamas jus vis galvoju – kokie jūs turite būti stiprūs, kad baigiantis darbo dienai, paliktumėte tą savotišką svetimą skausmą ir grįžtumėte į savo šeimą. Tariu nuoširdų ačiū, kad esate, kad būsite“, - sveikinimo kalbą pradėjo renginių vedėjas Marijus Budraitis.

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus linkėjo pozityvaus mąstymo, kad buvimas kartu paliktų gerus prisiminimus apie gydymo įstaigos jubiliejinę šventę.

Sveikinimų puokštes bei dovanas įteikė būrys svečių. „Šiai įstaigai išlikti ir būti tokiai, kokia ji yra šiandien, reikėjo daug pastangų. Kiekvienas laikas atneša savo tradicijas, naujoves. Manau, ši įstaiga išliko todėl, kad  kolektyvas imlus naujovėms, kad čia dirbantys žmonės buvo ir yra tolerantiški aplinkai, stengiasi viską atlikti pagal Hipokrato priesaiką. Šilutės ligoninė tapo regionine ligonine: nueitas ilgas kelias, buvo daug ginčų, diskusijų. Bet dabartinio kolektyvo ir vadovo dėka tapo regionine. Regioninės ligoninės pavadinimas žymiai svarbesnis. Norėtųsi, kad  Vyriausybės, vadovų  dėmesys būtų didesnis į gydymo įstaigas, regionines ligonines. Šilutės ligoninė atlaikė daug smūgių – reorganizacijos, naujovių paieškų. Nesvarbu, kad šiandien sveikatos apsaugai ne pačios geriausios dienos. Bet Šilutės ligoninė turi svorį. Atlaikysime visus netikėtumus“, - kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Jis Šilutės ligoninės vadovui, kolektyvui linkėjo optimizmo, kantrybės, geros nuotaikos, imlumo naujovėms, sveikatos ir pažadėjo, kad visada Šilutės savivaldybė bus šalia ir padės, kiek galės. Meras padovanojo laikrodį, kad medikai nepamirštų pasižiūrėti kiek valandų ir žinotų, kada jau laikas eiti į namus, mat dažnai tai pamirštama padaryti.

Prisiminta istorija

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris džiaugėsi, kad ligoninė ilgai gyvuoja ir neabejoja, kuo jai daugiau metų tuo ji geresnė, tobulesnė, daugiau gali suteikti paslaugų. Sveikinimo žodį tarė ir Administracijos direktorius Sigitas Šeputis, jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai ir kiti garbingi svečiai.

Netrukus Marijus Budraitis priminė Šilutės ligoninės istoriją. Pirmoji ligoninė dabartiniame Šilutės rajone buvo atidaryta Rusnėje. Paskui ligoninę iš Rusnės perkėlė į Šilutę ir įkūrė Žibų kaimo žemėje, dabartinėje Aukštaičių gatvėje, kurioje buvo tik 10 lovų ir primityvūs įrenginiai.

XIX a. pabaigoje senojoje miesto dalyje, Žibų kaime buvusi ligoninė nebeatitiko ligoninėms keliamų reikalavimų ir 1891-aisiais Šilokarčemos apskrities taryba nutarė statyti naują ligoninę.

Padovanojo žemės sklypą

Žemės sklypą ligoninės statybai padovanojo dvarininkas Hugo Šojus. 1892 metais spalio 10 dieną kairiajame Šyšos krante, prie Rusnės plento, iškilo mūrinis ligoninės pastatas. Pagrindinis korpusas ir ūkinis pastatas iškilmingai atidaryti 1893 metų rugsėjo 1 dieną. Ligoninės statyba kainavo 57 000 markių, o inventorius – 4 800 markių. Pastačius naująją ligoninę, senoji buvo nugriauta. Naujojoje ligoninėje buvo 30 lovų, aštuonios palatos ir operacinės kambarys. Netrukus skaičius išaugo iki 60 lovų.

Po pirmojo pasaulinio karo, atskyrus Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos ir sudarius Pagėgių apskritį, Šilutės ligoninėje buvo gydomi abiejų apskričių ligoniai. Kadangi ligoninė negalėjo talpinti ir tinkamai pasirūpinti visais ligoniais buvo nutarta ją praplėsti. Tarybos posėdžio metu šiam pasiūlymui buvo pritarta ir nutarta ligoninės pastatą pakelti dar vienu aukštu ir pailginti 20 metrų į pietus. Šios rekonstrukcijos suma siekė 100 000 markių. Šiuo laikotarpiu vyriausiuoju gydytoju dirbo medicinos patarėjas, H. Šojaus sūnus Erikas Šojus. 1920 metais pastatytas medinis barakas ir jame įrengtas Užkrečiamųjų ligų skyrius su 20 lovų.

1923 metais greta ligoninės iškilo naujas korpusas, kuris buvo sujungtas su esamu ir jame įrengta dar 30 lovų. Po statybų ligoninė išaugo – įrengta 80 lovų.  Vėliau buvusiame mediniame pastate, jį praplėtus, buvo įrengta psichinių ligonių palata, lavoninė ir lavonų skrodimo kambarys.

Buvo naujoviška

Ligoninė prieš karą garsėjo kaip moderni ligoninė. Ji buvo gana naujoviška: platūs koridoriai, erdvios palatos, dideli langai, aliejiniais dažais dažytos sienos, centrinis šildymas.  Ligoninės pirmajame aukšte buvo vyrų palatos, antrame moterų, o mansardoje – tarnautojų kambariai. Prie vyrų palatų  buvo aseptinė ir septinė operacinės. Pastarojoje buvo atliekami ir atsitiktiniai perrišimai, nes tuomet poliklinikos nebuvo.  Antrame aukšte, be moterų palatų, buvo salė, kurioje sveikstantieji ligoniai galėdavo praleisti laisvalaikį.  Ligoninė turėjo rentgeno aparatą, kvarco lempas, elektrines vonias, gerai įrengtą virtuvę su 100 litrų talpos katilu sriubai virti.  E. Šojaus rūpesčiu buvo įrengtos purvo vonios. Jos veikdavo vasarą ir žiemą. Purvą veždavo iš Aukštumalės pelkių ir laikydavo nedideliame priestate.  1925-aisiais buvo numatyta Traksėdžiuose statyti specialią purvo vonių sanatoriją, tačiau šis sumanymas nebuvo įgyvendinamas.  Purvo vonios bei moderni to meto medicininė ir buitinė įranga išgarsino Šilutės ligoninę visame Klaipėdos krašte, Rytprūsiuose, todėl gydytis atvykdavo ligonių iš Karaliaučiaus.  1944 metais rudenį, priartėjus karo frontui prie Vokietijos sienos, vokiečiai paliko tik keliolika aplūžusių lovų ir operacinį stalą. Šilutės apskrities medicinos personalas taip pat pasitraukė. Ligoninėje pasiliko tik senukas dantų technikas, dvi medicinos seserys ir dezinfekuotojas. Per karą ligoninės pastatai nenukentėjo.

Po karo, 1945-aisiais sausio 1 dieną, iš Panevėžio atvyko Janina Juraškienė, kuri pradėjo iš naujo organizuoti rajone sveikatos apsaugą. Ji buvo paskirta Šilutės raj. vykdomojo komiteto sveikatos skyriaus vedėja. Netrukus ligoninėje buvo įkurdinama 50 lovų, dirbo 3 gydytojai ir 12 medicinos seserų. Tą patį mėnesį atvyko gydytojas Medardas Nenartinas, paskirtas ligoninės vyr. gydytoju, dantų gydytoja Zita Lapėnaitė-Karbauskienė.  Kasmet didėjo medicinos darbuotojų skaičius, steigiami apylinkių medicinos punktai.

Gydė vaikus

Įkura tuberkuliozinė vaikų sanatorija buvo su 100 lovų. 1945-aisiais šio skyriaus vedėja paskirta Joana Milukienė. Sanatorijos tikslas buvo gydyti vaikus, sergančius kaulų tuberkulioze. Šis susirgimas buvo labai sunkus ir gydomas iki 5 metų. 1961 metais ji buvo iškelta į Šilutės katalikų parapijos prieglaudos namus, o 1963 m. sanatorija pavadinama „Eglutės“ vardu. Sumažėjus sergančiųjų kaulų tuberkulioze, į sanatoriją gydytis buvo nukreipiami vaikai su plaučių tuberkulioze.  2004 m. lapkričio 7 d. sanatorija uždaroma.

Naujas ligoninės kompleksas

Tarybiniais metais Šilutėje gausėja gyventojų, daugėja ligonių. Labai išaugus gimstamumui, gimdyvės buvo guldomos net koridoriuose. Dėl šios priežasties pradedamas Šilutės ligoninės plėtimasis. Gydytojo A. Tamoševičiaus iniciatyva įkuriami Traumatologijos ir Chirurgijos skyriai. 1968 m. buvo baigta dviaukščio mūrinio namo statyba. Jame įsikūrė Infekcinis ligoninės skyrius. 1976 m. dideliame trijų aukštų name įsikūrė sanitarijos-epidemiologijos inspekcija su laboratorijomis. Ten pat pastatyta katilinė, garažas mašinoms ir kitos pagalbinės patalpos. 1977 m. atidarytas naujas ligoninės kompleksas, kuriame yra 100 lovų gimdymo skyrius ir rajoninė poliklinika, galinti priimti po 250 lankytojų per pamainą. Didžiuliai pastatai su naujausiais įrengimais pastatyti iš lėšų, surinktų per leninines talkas. Jie kainavo daugiau kaip 2 milijonai rublių.

Pagerbti darbuotojai

Po oficialiosios dalies prasidėjo  konferencija, kurios metu kalbėta apie daug aktualių klausimų - gydytojų finansavimo ir darbo, šiuolaikinės chirurgijos, endoprotezavimo, laporoskopinės chirurgijos ir kitas aktualijas.

Vakaro metu nusilenkta ligoninės darbuotojams. Padėkos  įteiktos Aldonai Prunskaitienei, buhalterei, už ilgametį darbą bei lojalumą įstaigai, Eugenijai Kudžiuvienei, bendrosios praktikos slaugytojai, už gerą, nepriekaištingą darbą ir atsidavimą savo profesijai, Rožei Barasaitei, operacinės slaugytojai, už atsidavimą darbui ir pacientų gerovei, profesionalumą, Vandai Tarozienei, radiologijos technologei, už gerą, nepriekaištingą darbą ir atsidavimą savo profesijai, Nijolei Raudonytei, vyresniajai klinikos laborantei, už gerą, nepriekaištingą darbą ir atsidavimą savo profesijai, Danguolei Venckienei, virėjai, už sąžiningą ir nuoširdų darbą, Danutei Tarnapavičienei, slaugytojo padėjėjai, už nepriekaištingą darbą, Irenai Erciuvienei, personalo tarnybos vadovei, už atsakingą požiūrį į savo ir įstaigos darbą, Grasilei Naujokienei, vyriausiojo finansininko pavaduotojai, už gerą darbą ir atsidavimą savo profesijai, Astai Lebeckienei, vyriausiajai finansininkei, už gerą, nepriekaištingą darbą ir atsidavimą savo profesijai,  Valerijai Stasei Jokulytei, ūkio reikalų tvarkytojai, už begalinį darbštumą. Alinai Petrauskienei, slaugytojo padėjėjai, už meilę ir atsidavimą savo darbui, Danutei Urbonienei, sveikatos statistikei, už sąžiningą ir nuoširdų darbą, Kristinai Žutautienei, pagalbinei darbuotojai, už sąžiningą ir nuoširdų darbą, Virginijai Andrijauskienei, bendrosios praktikos slaugytojai, už gerą, nepriekaištingą darbą ir atsidavimą savo profesijai, Astai Kilikevičienei, bendrosios praktikos slaugytojai, už gerą, nepriekaištingą darbą ir atsidavimą savo profesijai, Daliai Kurlinkienei, bendrosios praktikos slaugytojai, už gerą, nepriekaištingą darbą ir atsidavimą savo profesijai, Elytei Braukylienei, bendrosios praktikos slaugytojai, už gerą, nepriekaištingą darbą ir atsidavimą savo profesijai, Reginai Mišeikienei, laboratorinės diagnostikos specialistei, už gerą, nepriekaištingą darbą ir atsidavimą savo profesijai, Vidai Ščemeliovai,vyresniajai slaugytojai, už gerą, nepriekaištingą darbą ir atsidavimą savo profesijai, Jūratei Šimašienei, reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai, už gerą, nepriekaištingą darbą ir atsidavimą savo profesijai, Daivutei Staigienei, vyresniajai slaugytojai, už darbštumą, reiklumą ir atsidavimą savo profesijai, Irenai Daugalienei, bendrosios praktikos slaugytojai, už profesionalumą ir nuoširdų darbą, Danutei Vitkauskienei, bendrosios praktikos slaugytojai, už sąžiningą ir nuoširdų darbą, Daivai Bernotaitei, vidaus ligų gydytojai, už profesionalumą ir nuoširdų darbą, Žydrei Dobilinskienei, gydytojai nefrologei, už sąžiningą ir nuoširdų darbą, Nijolei Plaipienei, gydytojai neurologei, už profesionalumą ir nuoširdų darbą,  Darijui Pundžiui, gydytojui radiologui, už begalinį darbštumą, Daliai Murauskienei, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, už sąžiningą ir nuoširdų darbą, Daivai Balčytytei, sekretorei, už sąžiningą ir nuoširdų darbą bei Artūras Skikui, buvusiam įstaigos vadovui, už svarų indėlį ligoninėje.Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos padėkomis džiaugėsi medikai Algis Starkus, Leonas Balčėnas, Nijolė Ramanauskienė, Audronė Pikžirnienė, Donatas Vekteris, Danutė Šimkienė, vyresnioji slaugytoja Zelma Lakštinienė, kineziterapeutė Izolda Jurjonienė, vyriausioji slaugytoja Danutė Šimkienė.