Kai verslas varžosi, laimi vartotojas

Šarūno Keserausko, Konkurencijos tarybos pirmininko, teigimu, konkurencijos problemos aktualios ne tik didžiuosiuose miestuose, tad diskusija su Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ir Šilalės savivaldybių viešojo ir privataus sektoriaus atstovais buvo puiki galimybė išgirsti konkrečias problemas ir atvirai pasikalbėti apie konkurenciją, jos teikiamą naudą ir būdus išvengti galimų konkurencijos ribojimų.

Platesnei visuomenei pristatant institucijos veiklą, kaskart sulaukiama klausimų  apie kylančias prekių ir paslaugų kainas, todėl per seminarus vis dar tenka aiškinti, kad Konkurencijos taryba nėra kainų reguliuotoja.

„Kainų kaita yra rinkos ekonomikos pasekmė. Kai Lietuvoje nebuvo rinkos ekonomikos, nebuvo konkurencijos, nereikėjo ir tokių institucijų kaip Konkurencijos taryba. Šiandien dažnas vartotojas nepastebi ir neįvertina konkurencijos naudos, nors ji akivaizdi“, – pripažino Š. Keserauskas.

Aiškindamas konkurencijos naudą, jis priminė, kad sovietmečiu bananų parduotuvėse buvo galima surasti kartą ar du per metus, o prie jų nusidriekdavo ilgiausios eilės. Šiandien eilių nebeliko, tačiau šie vaisiai gali iliustruoti konkurencijos veikimą – bananų kainos pastebimai nukrito, kai į Lietuvos mažmeninės prekybos rinką atėjo naujas žaidėjas.

Inovacijų proveržis

Dar vienas veiksmingos konkurencijos ir jos teikiamos naudos vartotojams pavyzdys – pigūs skrydžiai. „Oro skrydžių sektoriuje ilgą laiką nebuvo konkurencijos, čia veikė tik valstybinės įmonės, o lėktuvo bilietai prilygo prabangai. Planus liberalizuoti rinką lydėjo nuogąstavimai dėl saugos reikalavimų, kad esą suprastės paslaugų kokybė ir orlaiviai ims kristi. Tačiau nieko panašaus nenutiko, o, iš atsiradusios konkurencijos, žmonės gavo naudos – dabar galime gana nebrangiai skraidyti po įvairias šalis“, – sakė Konkurencijos tarybos vadovas. Konkurencija gali ne tik sumažinti kainas, bet ir paskatinti inovacijas. Tai įvyko telekomunikacijos sektoriuje, o didžiausias proveržis pasiektas, kai šalia dviejų mobiliųjų operatorių paslaugas ėmė teikti trečia bendrovė. „Vis dėlto konkurencija negali išspręsti visų problemų. Kai kuriais atvejais rinkoje negali pelningai veikti daugiau nei viena įmonė, kuriai, pavyzdžiui, teikti paslaugas būtina brangiai kainuojanti infrastruktūra: vamzdynai, kabeliai ir pan. Tokias rinkas, kur neveikia konkurencija, reguliuoja kitos kontrolės institucijos“, – teigė Š. Keserauskas.

Gresia baudos

Konkurencijos taryba aiškinasi tuos atvejus, kai konkurencija nesuveikia ir vartotojai negauna naudos, pavyzdžiui, kai konkurentai susitaria dėl prekių ar paslaugų kainų viešuosiuose pirkimuose, o perkančioji organizacija sumoka gerokai daugiau. Prie didžiausių konkurencijos pažeidėjų patenka ir valstybė. 2011–2016 m. statistika liudija, kad iš Konkurencijos tarybos nustatytų  pažeidimų 31 padarė viešieji subjektai, o 27 – privačiojo sektoriaus atstovai. Iki šių metų, kaip teigė Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja Justina Paulauskaitė, institucija galėjo tik pareikalauti viešųjų subjektų pašalinti Konkurencijos įstatymo pažeidimus, o nuo šiol vengiantiems vykdyti įpareigojimus jau gali būti skiriamos baudos: iki 6 000 eurų už informacijos nepateikimą, iki 60 tūkst. eurų už Konkurencijos įstatymo pažeidimą, o už įsipareigojimų nevykdymą – iki 600 eurų per dieną.

Artimai bendrauti – pavojinga

Konkurencijos teisės taisyklių nežinojimas ar jų ignoravimas verslui gali turėti skaudžių pasekmių, pavyzdžiui, už Konkurencijos įstatymo pažeidimus įmonėms gresia baudos iki 10 proc. metinių pajamų, o vadovui gali būti apribojama teisė nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujamas pareigas ir dar skirta iki 14 481 euro bauda. Apie tai privataus sektoriaus atstovams aiškino Daumantas Grikinis, Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėjos pavaduotojas, kalbėjęs apie kartelius viešuosiuose pirkimuose. Pristatęs svarbiausius Konkurencijos tarybos tyrimus ir pažeidėjams skirtas baudas, jis akcentavo, kad, siekiant nustatyti, jog buvo sudarytas konkurenciją ribojantis susitarimas, užtenka fakto, kad įmonės kontaktavo, pavyzdžiui,  tarėsi dėl kainų. „Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems tiekėjams draudžiama keistis konfidencialia informacija apie esamas kainas, nuolaidas, rinkos dalis, pardavimų apimtis, sąnaudas, ateities planus“, – vardijo pranešėjas.

Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėja Irma Urmonaitė paminėjo kelias palankias sąlygas sudaryti kartelius viešuosiuose pirkimuose  – mažas įmonių skaičius, mažai naujų rinkos dalyvių, tapatūs ir nesudėtingi produktai bei paslaugos, prekės su mažai arba be artimų pakaitalų, prekės su mažai arba be technologinių naujovių, pasikartojantys pirkimai – ir patarė, kokių prevencijos priemonių reikėtų imtis perkančiajai organizacijai. Jeigu jai kils pagrįstų įtarimų, kad tiekėjai tarpusavyje derino savo veiksmus, nuo liepos 1 d. ji galės šalinti tiekėją iš pirkimo procedūros. Kad iš konkurencijos naudos gauna ne tik vartotojai, bet ir savivaldybė, patvirtino seminare dalyvavęs Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis. Anot jo, pastebima akivaizdi tendencija, kad, jeigu viešajame pirkime dalyvauja daugiau tiekėjų, kyla mažesnė rizika daliai jų susitarti, o savivaldybei pavyksta įsigyti pigesnes prekes ar paslaugas.

Valstybės pagalbos taisyklės

Kas yra valstybės pagalba, kaip ir kam ji gali būti teikiama, kodėl apie ją būtina pranešti Europos Komisijai, seminaro dalyviams pristatė Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Agnė Adomaitytė. „Savivaldybės parama verslui gali prisidėti prie visuotinai naudingų tikslų, skatinti ekonomikos plėtrą regione, mažinti nedarbą, gerinti gyventojams teikiamų paslaugų kokybę. Tačiau, siekiant šių tikslų, svarbu paramą skirti atsakingai. Jeigu parama skiriama nesilaikant valstybės pagalbos taisyklių, įmonėms gali tekti šią paramą grąžinti. Valstybės pagalbos taisyklių taikymas apsaugo įmones nuo neteisėtos paramos išieškojimo ir prisideda prie efektyvaus valstybės lėšų panaudojimo“, – teigė A. Adomaitytė. Ji priminė apie savivaldybių pareigą visą informaciją apie suteiktą valstybės pagalbą per penkias darbo dienas pateikti Konkurencijos tarybos administruojame registre. Be Europos Komisijos leidimo valstybė gali teikti mažareikšmę pagalbą, kuri nedaro poveikio konkurencijai ar prekybai tarp valstybės narių. Jos dydis skirtingų sektorių įmonėms svyruoja nuo 15 iki 200 tūkst. eurų per trejus metus.

Kad vartotojai nebūtų suklaidinti

Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė Milda Kankevičiūtė privataus sektoriaus atstovams aiškino, kaip atpažinti klaidinančią reklamą ir kaip, reklamuojant paslaugas ar prekes, išlikti kūrybiškiems bei neklaidinti vartotojų. Ji akcentavo, kad jei reklamoje lyginamos skirtingų įmonių siūlomos analogiškų prekių kainos, jos turi būti lyginamos objektyviai, t. y. šios kainos turi būti aktualios reklamos skleidimo metu, o jei lyginamos anksčiau taikytos kainos, turi būti lyginami tie patys kainų laikotarpiai. Konkurencijos taryba dar 2016 metais patvirtino Rekomendacijas dėl kainų palyginimo reklamose, kurios, tikimasi, padės formuoti sąžiningus reklaminius pasiūlymus ir neklaidinti vartotojų. Už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 eurų, o tais atvejais, kai nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, gali būti skiriama didesnė – iki 34 754 eurų bauda.

Skaičiai ir faktai

2016 m. vienas į Konkurencijos tarybą investuotas euras atnešė 8 eurus naudos.

Vien per 2014–2016 metus vidutinė metinė nauda vartotojams siekė 13 mln. eurų.

2016 m. Konkurencijos taryba nustatė 5 Reklamos įstatymo pažeidimus, 10 Konkurencijos įstatymo pažeidimų.

Teismai patvirtino ar dalinai patvirtino 85 proc. Konkurencijos tarybos sprendimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad bendrovei „Gazprom“ pagrįstai skirta 36 mln. eurų bauda – didžiausia Lietuvos konkurencijos teisės istorijoje.

Pernai pažeidėjų sumokėtų baudų suma siekė 18,7 mln. eurų.