Pagėgiuose sertifikuoti amatininkai

Nuo senų laikų lietuviai suprato amato svarbą, bet šiuo metu šalinasi amatininko duonos, geriau išvažiuoja dirbti sunkų darbą svetur, nes nesitiki didelio uždarbio. Todėl, kai kurie senieji amatai pamažu nyksta. Amatų ugdymas gali prisidėti prie nedarbo mažinimo, gali sukurti darbo vietas, ypač kaimų, miestelių, atokesnių gyvenviečių žmonėms, ne tik pagyvenusiems, bet ir jauniems. Kad atsigautų senieji amatai, savivaldybėje turėtų atsirasti amatų centras, kuris suteiktų amatininkams visokeriopą pagalbą: sudarytų sąlygas kelti meistriškumą, orientuotų amatininkus į regiono kultūros savitumą, populiarintų ir padėtų amatininkams realizuotį produkciją, bendradarbiautų su kitų regionų ir šalių amatininkais.  Iki 2015 m. Pagėgių savivaldybėje nebuvo nei vieno sertifikuoto amatininko. Sertifikuoti amatus padėjo kultūros centro etninės veiklos specialistė Aksavera Mikšienė. Pats pirmasis sertifikuotas amatininkas Pagėgių savivaldybėje 2015 m. tapo Darius Tamulis iš Mociškių kaimo. Jis, pritaikęs krosnį ir susiradęs senovišką keptuvę, pradėjo kepti vofelius (vaflius) pagal senovinį vofelių receptą, papasakotą lietuvininkės Onos Paldavičienės iš Rukų kaimo. 2016 metais sertifikuotas Stoniškių seniūnijoje gyvenančio tautodailininko Nerijaus Paleckio kalvystės amatas. Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų Klaipėdos krašte, turintis senas tradicijas. Nerijus pats susikūrė kalvę, kurioje gamina gražius dirbinius, o amatą perėmė iš savo giminės vyrų. Taip pat sertifikuotas Pagėgių savivaldybės kultūros centro organizuojamas ,,Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“. Ši mugė suteikia pagėgiškiams prieš Kalėdas apsirūpinti žąsimis šventiniam stalui, papildo ūkininkų biudžetą. 2017 m. sertifikatą gavo Natkiškių seniūnijos gyventoja, tautodailininkė Elvyra Šulcienė, kuri neria senovinius rankšluosčių, patalynės, būsto, rūbų papuošimus, kiekvienais metais dalyvauja apskrities parodose. Sertifikuotų amatininkų ratas Pagėgiuose didėja. Šiuo metu sertifikato laukia Jelena Jankauskienė, kuri siuva ir siuvinėja Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalę delmoną ir kiti. Tradiciniai amatai neatsiejama kultūros dalis, žyminti regionų išskirtinumą, suteikianti papildomas pajamas bendruomenėms ir amatininkams. Jas būtina atgaivinti, puoselėti bei išsaugoti ateities kartoms.