„Vytautas Didysis“ jau Nemune - prasidėjo jo istorija

Tačiau tai dar tik bus. O paskutinėmis dienomis Rusnėje, „Skatulės“ bendrovės kieme, darbai virte virė. Kaip pajuokavo čia dirbęs laivo kalvis Valdas Jurkšaitis – jei prieš kelias dienas vaizdas labiau priminė nuotrauką - tai paskutinės  buvo kaip filmas, kur daugybė žmonių kibo į pagalbą baigiant rengti laivą ekspedicijai. Centre buvo Simas Knapkis, į kurį vis kas nors kreipdavosi: kur  padėti, kur pririšti ar šiaip  kažką padaryti. Tuo tarpu jis pats  elektriniu obliumi dailino laivo stiebo dalį, vadinamą šprintu. Pagrindinį stiebą tvarkė kapitono dukra Gabrielė Knapkytė su kaimyne iš Šyšos kaimo Monika Dobrovolskyte – jos prie jo viršūnės tvirtino virves. Vis atvažiuodavo bei ką nors iš namų atveždavo ir Birutė Knapkienė. Be visokių techninių dalykų ji rasdavo laiko pasiūlyti talkininkams kavos, nes daugelis  darbavosi nuo pat saulės patekėjimo.

Laivo variklį montavo bei jo įrangą derino patyrę laivavedžiai, motoristai, rusniškiai Gintautas Mažeika ir Darius Vismantas. Jiems talkino Edgaras Endzelis. Išleisti laivą į kelionę susirinko visi „Skatulės“ bendrovės vyrai. Buvo su visais ir „Skatulės“ vadovas Silvas Kaulius. Ir jis turėjo veiklos: tai ko nors pritrūkdavo, tai patarimo  klausė. Tuo tarpu pagrindinis laivo statytojas Viktoras Spiridonas Belokopytovas  su šypsena gėrėjosi savo darbu – „Vytautas Didysis“ yra vienas iš didžiausių jo pastatytų laivų. 

Pusę antros po pietų laivas buvo užkeltas ant tralo ir pajudėjo  Peterso tilto link. Vėliau didžiuliu kranu jį kėlęs mašinistas sakė, kad laivo svoris – gerokai virš penkių tonų. Nors jokio reglamento nėra – tačiau tai šiek tiek viršijo statytojų lūkesčius, kurie įsivaizdavo, kad jis galėtų sverti apie tris tonas. Tuo tarpu S. Kaulius džiaugėsi, kad teisingai numatė jo grimzlę – nuleistas į vandenį ir dar neįmirkęs laivas paniro 30 centimetrų. Kai įlips aštuoni keleiviai su savo manta bei išbrinks medis, laivas turėtų panirti dar keletą centimetrų. Tad plaukti sekliais vandenimis jam neturėtų būti sunku.

Pirmasis naujojo laivo prisilietimas prie upės buvo palydėtas plojimų, visiškai atsitiktinai čia tuo metu buvusių  reginio stebėtojų, nes laikas bei jo nuleidimo vieta, vengiant bereikalingos spūsties, nebuvo viešai niekur skelbiamas. Visi linkėjo laivui ir jo kapitonui gero plaukiojimo ir įspūdingų kelionių. Baigdami kelių dalių savo pasakojimą apie šio laivo statybą, jam taip pat linkime palankaus vėjo ir devynių pėdų po kyliu.