„Vienos knygos“ parodoje susitiko knygos sesės

Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka vykdo projektą, kuriuo visuomenei pristato ypatingus savo fonduose saugomus leidinius. Viena iš tokių knygų – ilgai didžiausia laikyta istorinė „Amžinoji Rambyno kalno knyga“, 1928 metais pagaminta Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje. Ji buvo skirta svečiams, kurie per Joninių šventes susirinkdavo ant Rambyno kalno ar užsukdavo pas Mažosios Lietuvos patriarchu vadintą Martyną Jankų. Per 11 metų daugybė žmonių iš įvairiausių kraštų įrašė savo linkėjimus ir sveikinimus knygoje pačiomis įvairiausiomis kalbomis.

Kai 1939 m. Klaipėdos kraštą okupavo hitlerininkai, M. Jankus buvo priverstas pasitraukti į Kauną. Su savimi jis išsinešė tik „Amžinąją Rambyno kalno knygą“. Karo metais ir kurį laiką po jo, knygą saugojo pulkininko, vyriausiojo Lietuvos skautininko Juozo Šarausko šeima. 1963 m. ši istorinė knyga buvo perduota Nacionalinės Mažvydo bibliotekos retų spaudinių ir rankraščių skyriui, kur yra ir iki šiol.

Būreliui bitėniškių bei muziejaus darbuotojams 2003 metais kilo mintis pagaminti šios knygos kopiją, kad kiekvieną dieną vis labiau gražėjančiame M. Jankaus muziejuje bei greta esančiame Mažosios Lietuvos paveikslų sode po atviru dangumi apsilankę žmonės galėtų įrašyti savo įspūdžius. Rėmėjų lėšomis tokia identiška kopija ir buvo pagaminta. Ją, pagal šioje bibliotekoje saugomą originalą, sukūrė vilnietė dailininkė Dalia Marija Šaulauskaitė. Taip Vilniuje  šioje parodoje ir susitiko dvi sesės „Amžinosios Rambyno kalno knygos“: viena istorinė, ypatingai saugoma po stiklu, kita – visiems atvira, su jau kone pusėje lapų esančiais susižavėjusiųjų Rambynu, Bitėnais, M. Jankaus muziejumi bei Mažosios Lietuvos paveikslų sodu įrašais.

Parodą trumpai pristatė jos rengėja, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vadovė Giedrė Milerytė-Japertienė. Kalbėjo šios bibliotekos direktorius profesorius dr. Renaldas Gudauskas. Keletą šiltų žodžių tarė Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis. O apie istorinę „Amžinąją Rambyno kalno“ knygą plačiausiai kalbėjo profesorius D. Kaunas. Jis apžvelgė leidinio atsiradimą, jo saugojimą pas Mažosios Lietuvos patriarchu vadinamą M. Jankų Rambyne ir Bitėnuose, jos kelią į Vilniaus Nacionalinę biblioteką. Profesorius atkreipė dėmesį į ten esančius įrašus. Jo nuomone – jie dar laukia tyrinėtojų žvilgsnio, nes dauguma jų yra informatyvūs, galintys naujoje šviesoje parodyti XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos gyvenimą.

„Amžinosios Rambyno kalno knygos“, šių laikų sese vadinamą kopiją, pristatė Bitėnuose esančio M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Ji papasakojo apie bitėniškiams kilusį sumanymą turėti istorinės knygos tąsą, šios unikalios knygos gamybą. O taip pat pasidžiaugė ir joje per penkiolika metų atsiradusiais įrašais, kuriuos paliko Rambyno ir Bitėnų gamta sužavėti bei čia vykstančiais darbais pakerėti žmonės. Keletą įrašų ir iš istorinės, ir iš šių laikų „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ perskaitė tuose kraštuose nemažai Mažosios Lietuvos istorijos labui dirbęs Saulius Sodonis.

O, baigdama savo pasisakymą, L. Burzdžuvienė perskaitė vieno iš šios knygos – sesės sukūrimo iniciatoriaus Eugenijaus Skipičio vieną pirmųjų joje esančių gražiu ir prasmingu įrašu, apie „žemiau už žolę, tyliau už žuvį Nemunu“ tekantį mūsų laiką ir pakvietė parodos atidaryme esančius žmones aplankyti Bitėnus bei jau šį savaitgalį vyksiančias tautiniu paveldo sertifikatu įvertintas Jonines ant Rambyno kalno.

Parodos atidarymo pabaigoje Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktoriui R. Gudauskui įteikė suvenyrinę „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ kopiją, kuri skirta visam šios bibliotekos kolektyvui už originalios knygos saugojimą bei jos parodymą visuomenei. Istorinė „Amžinoji Rambyno kalno knyga“ bus eksponuojama iki šios savaitės pabaigos.