Gardamo šventėje – dėmesys krašto istorijai
Gardame tradiciškai suskambėjo dainos, muzika, sukosi poros – čia vyko miestelio šventė „Piliakalnių sakmės“. Šiemet ji buvo kitokia nei kasmet, mat renginio metu prisiminta šio krašto istorija, pristatytos išlikusios tradicijos, pagerbti šiandienos žmonės.
Pagerbė bėgimu
Šventė truko dvi dienas. Prasidėjo ji tradiciškai – sportinėmis varžybomis. Kamuolys bumbsėjo krepšinio aikštelėje ne vieną valandą. Tinklinio aikštelėje taip pat netrūko norinčių pakovoti. Aiškintasi, kas stipriausią ranką turi. O galiausiai jaunimas atidavė pagarbą Gardamui – bėgo aplink miestelį. Visų varžybų nugalėtojai apdovanoti medaliais, taurėmis ir padėkomis. Geros nuotaikos čia tikrai netrūko. Sporto varžybose dalyvavo ne tik vietos jaunimas, bet ir jauni žmonės iš kitų rajonų. Todėl prasiplėtė pažįstamų ratas. Vėliau netrūko norinčių pamatyti F.Bajoraičio bibliotekos Gardamo filialo patalpose eksponuojamą parodą „Gardamo istorijos atspindžiai“, kuri parengta iš asmeninių gardamiečių albumų.
Nusilenkta krašto istoriją užrašiusiems
Vakare oficiali dalis prasidėjo tylos minute. Taip atiduota pagarba Anapilin iškeliavusiam Gardamo seniūnui Tomui Balčyčiui. Sveikinimo žodį tarė Gardamo seniūnijos specialistė, vykdanti seniūno funkcijas, Gardamo kaimo bendruomenės „Tenenys“ pirmininkė Birutė Pocevičienė. Ji pasidžiaugė, kad gyventojai gražiai puoselėja bendruomenės šventės tradicijas ir jas rengia bei jose linksminasi kiekvienais metais. „Nebijokime motulės gamtos išdaigų - atsiųsto lietaus - ir švęskime“, - sakė bendruomenės pirmininkė.
Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis įteikė ne tik gražią puokštę, bet ir šermukšnio medį, kad šis saugotų bendruomenę nuo negandų bei leistų klestėti ir augti. Šilutės rajono savivaldybės narė Sandra Tamašauskienė džiaugėsi Gardamo moterų aktyvumu, kurios tą vakarą susirinkusiesiems dovanojo ir dainas, ir šokius. Padėkos bei Gardamo seniūnijos vėliavos įteiktos už Gardamo istorinės atminties išsaugojimą ir garsinimą žmonėms, kurie savo išleistuose leidiniuose palietė krašto istoriją, kuri yra neįkainojama dovana ateinančioms kartoms. Taigi, nusilenkta Daliai ir Anatolijui Žibaičiams, Teresei Lorenčienei, Liudvikui Stankui, Stasiui Mėlinauskui. Vėliau į šokio sūkurį įsuko grupių „Vyšnios“ bei „Patruliai“ atliekamos dainos. Vakaro linksmybes tęsė grupė „Štabas“ ir didžėjus.
Netrūko apeigų
Kitą dieną visi skubėjo į Gardamo Šv. Roko bažnyčią, kur buvo aukojamos Šv. Mišios. Po jų niekas nesiskirstė, o rinkosi prie Žakainių piliakalnio. Čia ne tik dainos skambėjo, bet ir netrūko įvairių apeigų. Kiekvienas atėjęs pirmiausia piliakalnio papėdėje turėjo atsiprausti Tenenio šaltinio vandeniu, kad nuplautų blogas mintis. Vyrai atliko ir stiprybės pasisėmimo ritualą – apglėbė ten augantį ąžuolą, o moterys juos apstojo ratu ir susiglaudė viena prie kitos.
Vėliau susirinkusiuosius Žakainių kaimo seniūnaitis Sigitas Jakšas atvedė į piliakalnio viršūnę. Čia visi įėjo pro iš beržo šakų nupintus vartus, ėmė po ąžuolo tošelę ir dėjo į laužą sakydami po palinkėjimą. „Kokie mes esame galingi, kokią galime ugnį uždegti su savo nuoširdžiais palinkėjimais ir geromis mintimis“, - užsiliepsnojus laužui, priminė susirinkusiesiems renginio vedėjas Valdas Rutkūnas. Netrukus jis su vadovaujama folkloro grupe „Knituva“ pakvietė visus susirinkusius didelius ir mažus šokiui bei dainai. Degučių kaimo folkloro kolektyvas „Pilutė“ ir jų vadovė Adma Baltutienė pristatė tautinius kostiumus, o žolininkė Laimutė, surinkusi žoleles nuo piliakalnio, įteikė jas pirmininkei B. Pocevičienei, kuri turėjo pasirūpinti, kad iš jų būtų išvirta arbata ir pavaišinti renginio dalyviai. Tądien ne tik ja vaišintasi. Visi mielai skanavo bulves, keptas lauže, su kastiniu. Gėrė ir girą, kurią padarė Alma Bendžienė. Žakainiškė Elena Statkuvienė nustebino visus savo įvairių skonių sūriais.
Gardamo šventėje linksminosi ir jaunas, ir senas. Niekas neskubėjo skirstytis, nors lijo lietus. Visi šventė taip, kaip liepė širdis. Čia minutės ėjo iš pat gilumos, natūraliai skverbėsi į kiekvieno gyvenimą – tai stebuklas, kuris turi savo atminties istoriją, kurioje – žmonių bendrystė, kuri vis dar atlaiko nūdienos prieštaravimus.