Tautišką giesmę kartu su visa Lietuva giedojo ir šilutiškiai

Rinkosi ant piliakalnių

Mindaugas Lietuvos karaliumi buvo vainikuotas 1253 metų liepos 6 dieną. Karūnavimas užbaigė valstybės susikūrimą, Lietuvą pripažino to meto pasaulis

„Tūkstantmečio odisėjai“ pakvietus, pirmą kartą po visą pasaulį pabirusius lietuvius kelioms istorinėms akimirkoms į gyvą balsų grandinę sujungė „Tautiška giesmė“. Taip garsiai ir išdidžiai tautiečiai 2009-aisiais pranešė, kad Lietuvos vardui – 1000 metų.

Šiemet Lietuvos himno giedojimas buvo ypatingas, nes ruošiantis kitais metais švęsti Lietuvos valstybės šimtmetį, jis buvo atliekamas ant šimto šalies piliakalnių.

Šilutės rajono gyventojai taip pat būriavosi ant piliakalnių, aikštėse ar kitose vietose ir Tautišką giesmę giedojo kartu.

Išskleidusi trispalvę, Žemaičių Naumiesčio bendruomenė pakilo į Vanagių piliakalnį, menantį pirmąjį mūsų eros tūkstantmetį. Čia susirinkusius giedoti Lietuvos valstybės himno sveikino seniūnas Virginijus Stasiulis ir kvietė kiekvienam čia atėjusiam kitais metais atsivesti dar po tris draugus. Žemaičių krašto etnokultūros centro direktorius Valerijonas Krutikovas, armonikos garsais suvirpinęs vakaro tylą, užtraukė Tautišką giesmę. Jam pritarė visi susirinkusieji. Vėliau ansamblio „Pilutė“ vaidilutės pagarbino ugnies deivę Gabiją. O jų vadovė Adma Baltutienė pakiliai nusiteikusius dalyvius kvietė į ugniakurą mesti po vieną pliauską ir palinkėti kiekvienam nuo savęs asmeniškai Lietuvai klestėjimo, santarvės, taikos. Iki keturioliktojo amžiaus pabaigos Vanagių piliakalnis buvo gynybinių Lietuvos pilių sistemos dalis.

Usėnuose šventė vyko usėniškių pamėgtame parkelyje prie mokyklos. Dauguma susirinko jau 20 valandą, mat vietos šeimininkės virė labai gardžią rūgštynių sriubą. Šventė pradėta buvusio Usėnų krašto gyventojo, dabar gyvenančio Čikagoje, eilėmis, kurias skaitė jį užauginusi sesuo Biruta Mišeikienė. J. Marcinkevičiaus eiles apie Lietuvą skaitė Rūta Plačienė, Ernesta Gedvilaitė, Danutė Gagienė. Susirinkusiuosius sveikino Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys, Usėnų pagrindinės mokyklos direktorė Liucija Jasevičienė, Usėnų seniūnijos bendruomenės pirmininkė Aldona Rauktienė. Netrukus, padedami moterų vokalinio ansamblio „Smiltė“, visi sugiedojo Tautišką giesmę, o po to skanavo ką tik išvirtą rūgštynių sriubą. Visi pasistiprinę dar ilgai dainavo lietuvių liaudies dainas, šnekučiavosi.

Ugdo pilietiškumą

Švėkšnoje Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos minėjimas prasidėjo Šventomis mišiomis Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje. Vėliau švėkšniškiai ir miestelio svečiai rinkosi pasiklausyti koncerto į išpuoselėto grožio kaimo turizmo sodybą šalia Švėkšnos „Alsę“. Čia visus atvykusius pasitiko šios sodybos šeimininkas Edvardas Mikelis, kuris jau trečią kartą atvėrė savo valdų erdves Valstybės dienai paminėti. Renginio metu koncertavo Jonas Petraitis (akordeonas), Antanas Čiapas (grupė „Nerija“) bei populiariosios klasikos grupė „Verona“. Lygiai 21 val. šventės rengėjai pakvietė visus susirinkusius prisijungti prie akcijos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ ir sugiedoti Lietuvos himną. Tautiška giesmė tradiciškai buvo giedama ir aikštėje šalia Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios. Žmonės į šią vietą renkasi nuo pat vieningosios akcijos pradžios.

Ramutiškius taip pat sujungė Tautiška giesmė. Plevėsuojant trispalvei, ji skambėjo prie bendruomenės namų.

Gardamo bendruomenė kartu su visa Lietuva rinkosi giedoti Lietuvos himno miestelio centre prie M. Mažvydo stogastulpio. „Kasmet daugėja žmonių, kurie ateina giedoti himno. Suvažiuoja net sugrįžę pailsėti iš užsienio. Pastebėjau, kad jiems svarbu lietuvybė. Smagu, jog renkasi įvairių kartų žmonės. Manau, kad šios tradicijos reikia, nes ji ugdo pilietiškumą, bendruomeniškumą“, - sakė Gardamo bendruomenės „Tenenys“ pirmininkė Birutė Pocevičienė.

Tautiška giesmė sukvietė į bendrą būrį ir Kintų bendruomenę.

Pasipuošę tautiška atributika, juknaitiškiai taip pat rinkosi parkelyje prie fontano. Po giesmės jie dainavo, vaišinosi arbata.

Tautiška giesmė buvo giedama ir didžiausioje Lietuvos saloje – Rusnėje. Ji skambėjo ir Šilutėje.