Siūloma Žemės gelmių įstatymo pataisa yra naudinga net ir ja nepatenkintiems

Pagal dabartinį reguliavimą visi asmenys, naudojantys požeminį vandenį komerciniais tikslais, privalo turėti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą ir mokėti mokestį už gamtos išteklius. Ministerija siūlo nustatyti, kad toks leidimas yra privalomas tiems asmenims, kurie planuoja išgauti 10 ir daugiau kubinių metrų vandens per parą. Taigi už gręžinių vandenį turėtų mokėti tik tie, kurie per parą sunaudoja 10 kubinių metrų (10 tūkst. litrų) ir daugiau.

Tačiau viešojoje erdvėje pasigirdo tokiu siūlymu nepatenkintų balsų. Pasirodo, kai kurie gyvulininkystės ūkiai norėtų grįžti į praeitį – į laiką iki 2014 m. vidurio, kai už vandenį turėjo mokėti išgaunantieji 100 ir daugiau kubinių metrų per parą. Nuo 2014-ųjų vidurio jau reikia mokėti už kiekvieną kubą.

Šalyje yra daugiau kaip 77 tūkst. ūkių, kurie laiko iki 40 galvijų ir kurių poreikiai neviršija 10 kubinių metrų vandens per parą. Jie gręžinių vandenį galės naudoti be jokių leidimų ir mokesčių. Žemės ūkio bendrovių asociacijos duomenimis, vienam galvijui per parą sunaudojama apie 150 l vandens, taigi 10 kubų vandens sunaudoja ūkiai, laikantys 66 galvijus.
Jeigu būtų pritarta Aplinkos ministerijos siūlymui, nedideli ūkiai galėtų naudoti požeminio vandens išteklius be leidimo ir todėl neprivalėtų mokėti už požeminį vandenį.

Kaip sako Aplinkos ministerijos Žemės gelmių skyriaus vedėja Toma Leonova, ši Žemės gelmių įstatymo pataisa siūloma siekiant ūkininkus skatinti racionaliau naudoti vandenį ir taip prisidėti prie gamtosaugos.

ES valstybės, kaip nustato Bendroji vandens politikos direktyva, privalo užtikrinti, kad vandens kainų politika pakankamai skatintų vartotojus naudoti vandenį efektyviai ir taip padėtų siekti aplinkos apsaugos tikslų. Kiekviena šalis privalo identifikuoti vandens telkinius, iš kurių per parą paimama 10 ir daugiau kubinių metrų vandens.