Pamario krašto ūkininkai - Lietuvos pieno gamintojų šventėje

J. Tamavičienės nepasitenkinimas – kaip perkūnas iš giedro dangaus

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas, buvęs šilutiškis Jonas Vilionis kalbėjo apie situaciją šalies pieno sektoriuje: „Per trejus pastaruosius metus pasitraukė nemažai smulkiųjų pieno gamintojų, Lietuvoje nebeliko daugiau kaip 15 tūkst. karvių. Pieno kiekis mažėja ir tai, žinoma, mus liūdina. Manau, kad atėjus naujajai valdžiai, tuo labiau - valstietiškai valdžiai, bus sustabdytas šitas reikalas. Tie pinigėliai, kurie dar yra likę, bus paskirstyti ir atsidurs pieno gamintojų kišenėse. Turime ir gerų naujienų – atsidaro naujos rinkos. Žemės ūkio ministras buvo išvykęs į Kiniją, jis dar pasakys, kad kinai teigia, jog Lietuvoje galima laikyti milijoną karvių. Manau, kad iš tos duobės mes turėtume išbristi“.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas dėkojo J. Vilioniui už nesibaigiantį entuziazmą, atiduodant visą sielą ir širdį.

„Nėra taip paprasta suorganizuoti tokiu metu renginį, kadangi atvažiuodamas mačiau nemažai technikos, šienaujančios laukus. Manau, kad tokie susibūrimai tikrai reikalingi, juk sakoma – kas gerai dirba, tas ir švęsti gerai moka. Susitikti ir pasidalinti savo matymais tikrai yra naudinga. Žinau, kad jus dabar neramina dabartinio Seimo ir Vyriausybės mokesčių reforma. Aš, kaip ministras, ypatingai tuo nesidžiaugiu. Vyksta tikrai pakankamai intensyvios ir sunkios derybos su Finansų ministerija. Turbūt visi pripažinsite, kad tiek Seimo, tiek Vyriausybės noras mažinti tą socialinę atskirtį yra geras – tiems mažiausiai gaunantiems, pirmiausia pensininkams, kažkaip šiek tiek padidinti tas pajamas. O tam reikia 400 mln. eurų, vaiko išmokoms – 190 mln. Ir, be abejo, tai ūkininkus nelabai džiugina. Krašto apsaugai papildomai reikia 200 mln., o iš viso dar 800 mln. eurų turėtų patekti į biudžetą. Tikiuosi, kad tos derybos pasibaigs kompromisu, nes yra pažadas tiek iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tiek iš Finansų ministerijos, kad pirmiausia smulkiausi nebus apmokestinti, nebus įtraukti į administravimą, nes tas administravimas kainuotų brangiau, nei būtų surenkama mokesčių“, - aiškino B. Markauskas.

„Seimas pinigų neturi, todėl kartais išleidžia ir „gerus“ įstatymus, kuriais ūkininkai labai „džiaugiasi“, - pripažino Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas. – Tikrai būtų malonu, kad politikai padėtų ūkininkams, o dar maloniau – kad netrukdytų. Šiandien nemaža dalis Seimo narių - ūkininkai, kurie tikrai išmano, kaip yra užauginama duona. Bet kažkodėl viskas tebėra draudimų pavidalu, ir kai nori ką nors pakeisti, susiduri su nesuprantamais dalykais. Man tiesiai šviesiai pasakė: „Jūs apšiksite miestus ir miestelius su savo tokiomis fermomis“. Ir taip kalba tie, kurie gyvos karvės niekada nėra matę, o paskui stebimės, kodėl pas mus niekas nestato naujų fermų. Ir pabandykite pastatyti – reikės trejų metų, kol vien tik popierius susitvarkysite statybai.

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė pastebėjo, kad blogiausias mūsų rodiklis Europos Sąjungoje yra labai silpnos derybinės galios. „Kooperacija būtų papildoma galimybė“, - teigė europarlamentaras.

O išklausiusi ŽŪK „Pienas LT“ pirmininko Naglio Narausko pranešimą bei jo raginimą steigti kooperatyvus, pasipiktinimą garsiai išreiškė Šilutės r. pieno gamintojų asociacijos vadovė Juzefa Tamavičienė. „Būtų labai malonu, jog ir žemės ūkio ministras, ir mūsų naujos, žemdirbių rankomis sukurtos perdirbimo įmonės nekalbėtų taip, kad turėtų kaimas ištuštėti, - kalbėjo J. Tamavičienė. – Visame pasaulyje yra mažieji ūkininkai, kurie ūkininkauja ir nemato tokio kainų skirtumo už mažesnį pieno kiekį. Aš norėčiau, kad ministras vieną kartą išstudijuotų visas mūsų Europos valstybes ir viešai pasakytų, kokiu skirtumu ten moka žmonėms už pieną, kurį jie parduoda nuo 60 karvių ir nuo 300 ar 600 karvių? Mes apie tai nekalbame, tik parodome tą eilutę ir dėstome: „Va, Europoje taip, Europoje taip...“. Dabar liepia kooperatyvus kurti. Koks reikalas jį kurti, jei mažiukams už pieną mokės dar mažiau, nei mes dabar gauname nebūdami kooperatyve. Būkite malonūs, vieną sykį pagalvokite – ar Lietuvoje reikalinga, kad kaime vyktų veikla ir gyventų žmonės, ir ką daryti tiems likusiems, kurie neturi 200 karvių ir nežada plėstis, kadangi neturi tiek žemės, nes užtenka 60 ar 100 karvių? Tad pasakykite, gerb. ministre ir Seimo nariai, kad tų žmonių nereikia – mes išvažiuosime į užsienį. Aš ten irgi galėčiau karves pamelžti, nes ten labai lengva melžti“.

Konferencijos salėje nuaidėjo audringi plojimai, bet konkretaus atsakymo į kritiką taip ir nesulaukta. J. Vilionis paaiškino, kad kiekvienas pieno ūkis yra reikalingas, o N. Narauskas tik parodęs, kokia dabar situacija. Mat ir išmokos dalijamos visiems vienodai, nepriklausomai nuo to, kiek ūkininkas laiko karvių.

Iš Italijos specialiai tą dieną atskridęs Europos pieno tarybos (EMB) vykdomojo komiteto narys Roberto Cavaliere skaitė pranešimą „Situacija ES pieno sektoriuje. Dabartis, ateitis, perspektyvos. Europos pieno tarybos siekiai“.

Na, o kritikos pažėrė ir buvęs žemės ūkio ministras, šiuo metu Seimo opozicijos atstovas Kazys Starkevičius.

Padėkos šilutiškėms - pieno gamintojoms

Patiems aktyviausiems šios profesijos žmonėms įteikta nemažai padėkų ir dovanų.

Europarlamentaras B. Ropė įteikė padėką Šilutės rajono ūkininkei Juzefai Tamavičienei.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos padėka už aktyvią visuomeninę veiklą ir pieno ūkio vystymą atiteko ūkininkei iš Rusnės Snieguolei Radvinskienei.