Susitikimas su žmogum, kuris iš arti matė „kiborgus“

Šis susitikimas  buvo ilgai lauktas, nes D. Pancerovas ne tik populiarios ir aktualios knygos apie Ukrainos rytuose vykstantį karą autorius, bet ir žurnalistas, savo karjerą pradėjęs „Šilokarčemos“ laikraštyje. Jis keletą metų čia rašė aktualiomis temomis, todėl žinomas ne tik jo mokytojams ar buvusiems bendradarbiams, bet ir daugeliui Šilutės rajono skaitytojų. O šiandien jis vienas iš portalo 15min.lt tyrimo skyriaus žurnalistų. Vienas paskutiniųjų jo darbų – surasta ir visuomenei pateikta informacija apie Šilutės žmones praėjusios kadencijos Seime atstovavusį Artūrą Skardžių. Portale 15min.lt D. Pancerovo paskelbtos žinios („Artūro Skardžiaus šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime, politiką“) sukėlė ne tik didelį visuomenės susidomėjimą, bet ir daugybė klausimų kilo kolegoms politikams bei teisėsaugininkams.

Tačiau susitikime apie naujausius D. Pancerovo darbus ir tą politiką buvo kalbama mažiausiai. Susirinkusiems  buvo įdomu sužinoti, kas vyksta Ukrainoje, kaip tuos įvykius vertina pats knygos autorius bei daugybė kitų su ta šalimi ar joje aprašomais įvykiais susijusių dalykų. Tad pokalbį D. Pancerovas ir pradėjo nuo savo pažinties su Ukraina, kai 2014 metų vasarį net ir sau pačiam netikėtai, kone per parą Kijevo Maidano aikštėje atsidūrė tiesiai iš atostogų Šilutėje. Vėliau jo patirtis, pažintys bei suvokimas, kas vyksta Ukrainoje ir jos karo zonoje Rytuose, stiprėjo po dar kelių jo apsilankymų toje šalyje. Jis pasakojo, kad žmonės Ukrainoje į gatves protestuoti išėjo visų pirma dėl be galo didžiulės korupcijos šalyje. Jaunoji karta nepatenkinta ta padėtimi ir išdrįso protestuoti.

D. Pancerovas sakė matęs, kaip gretimuose viešbučio numeriuose  gyvenę žurnalistai iš Rusijos, kone akimirksniu išvyko į Krymą. Kolegos iš Europos kraštų tuo metu to nesureikšmino, tačiau netrukus prasidėjo Krymo okupacija – tai buvo didelių įvykių pradžia. Vienaip ar kitaip šie ir kiti karo veiksmai  knygoje  nugulė jo įspūdžiais bei įgyta patirtimi. Atsakydamas į klausimą, autorius paaiškino, kad „kiborgais“ buvo vadinami kelios dešimtys ukrainiečių karių, kurie daugiau kaip devynis mėnesiu gynė pasipriešinimo simboliu tapusį Donecko aerouostą. Pradžioje planuotas knygos pavadinimas „Kiborgai“ vėliau išsiplėtė į visą „Kiborgų žemę“, nes stiprybės ir jėgų davė ne tik jie, bet ir daugybė kitų žmonių, kurie po savo tiesioginio darbo gamino fronte kariaujantiems tai, kas jiems palengvindavo jų kovą. Susitikime D. Pancerovas sakė manantis, jog jau ir pas mus užaugo nauja karta, kuri į daugelį į visuomenės bei politikos dalykų žiūri visai kitaip nei sovietmetį išgyvenę žmonės. Todėl drąsiai ir imasi aiškintis korupcinių bei kitokių nemalonių dalykų. Žiūrint į šį sostinę atstovaujantį šilutiškį, klausantis jo kalbos bei girdint jo požiūrį, tuo iš tiesų buvo galima patikėti. Todėl rusena viltis, kad kažkas  tikrai netrukus turėtų keistis.