Vasara – vaikų traumų sezonas

„Vasarą traumas patiria ne vyresni, bet patys jauniausi – ikimokyklinio amžiaus vaikai. Juk visi, atšilus orams, iš garažų, sandėliukų traukia dviračius, paspirtukus ar batutus. Pastarieji itin pavojingi mažiesiems. Be to, gana dažnai pasitaiko ir tyčinių traumų, kai vyresnėliai savo broliams ar seserims kiša pagalius į ratus, o kartais dviračiu mėgina jaunėlį vežti ir patys. Tai priežastys, dėl kurių patiriamos įvairios traumos”, - akcentuoja traumatologas V. Šileikis.
Traumatologijos skyriaus vedėjas sako, kad atvyksta pacientai su įvairiausiomis traumomis – sumušimais, raisčių patempimais, pirštų įtrūkimais ar lūžiais, sausgyslių plyšimais. Anot jo, nors traumos ne pačios rimčiausios, tačiau sezono metu, kuriems prireikia traumatologo pagalbos, pacientų skaičius išauga dvigubai. Specialistas pastebi, jog pirmieji traumas patiria mažiausieji, kiek vėliau – mokiniai. Toks sezoniškumas jaučiamas kasmet – jaunesni pavasarį, o vyresni – vasarą. HI SIC duomenimis, pastaraisiais metais dažniausiai ligoninėje atsidūrė vaikai iki 1 metų amžiaus. Dėl nukritimų vaikai iki 4 metų dažniausiai patyrė galvos sužalojimus, o nuo 5 iki 14 metų vaikams dažniau sužalojamas pečių lankas ir rankos, 15–17 metų – klubai ir kojos.

Traumų priežastys

Šilutės ligoninės traumatologai-ortopedai vardija priežastis, dėl kurių vaikai susižaloja. Anot jų, mažieji dažnai patiria įvairių traumų lopšelyje-darželyje. Mat jie visi į lauką eina būriu, stumdosi, o žaisdami nukrenta nuo sūpynių ar kitų pramogoms skirtų įrengimų. Vasarą sportuojant, žaidžiant kamuoliu, karstantis po medžius, žaidimų aikštelėse padaugėja ir kitų rimtų traumų - kojų ar rankų lūžių, išnirimų. 
Vasarą tiek suaugusieji, tiek vaikai maudosi įvairiuose vandens telkiniuose, kuriuose sąlygos maudynėms ne visada tinkamos. Pasak V. Šileikio, kai prasideda maudymosi sezonas, į ligoninę atvežami vaikai supjaustytomis kojomis. ,,Senųjų lietuvių kultūra ne visai gera, todėl tikiuosi šukės dar nuo anų laikų”, - juokavo gydytojas. Žvejybos sezono metu vyresnieji moko mažuosius žvejoti, todėl pasitaiko ir tokių atvejų, kai kabliukai įstringa pirštuose. Šilutės ligoninės gydytojas skaičiuoja ne vieną tokį atvejį.
Labai dažnai į ligonines patenka nudegę saulėje, apsideginę, apsiplikę maži vaikai. Traumatologijos skyriaus vedėjo teigimu, vaikai dažnai nusidegina ne tik nuo saulės, bet ir kai prasideda šildymo sezonas. Jie bando panaudoti neaiškios kilmės degiąsias medžiagas. Taip pat pasitaiko atvejų, kai vaikai nudega žaisdami su atvira liepsna – šokinėdami per laužą. Anot Traumatologijos skyriaus vedėjo, šios traumos – vienos skausmingiausių, nes vaikų oda švelnesnė nei suaugusiųjų. Saulėje vaikai nudega greitai, bet lėtai gyja. 
,,Tiesa ta, kad koreguoti traumų skaičių sunku. Juk neužtenka žmogui, juolab vaikui, pasakyti, atsargiau vaikščiok ar žaisk. Sutinku, kad traumų ir skausmo būtų kur kas mažiau, jeigu tėvai labiau prižiūrėtų savo atžalas”, - kalbėjo V. Šileikis. Sveikatos specialistai tikina, kad ypač aktyvūs vaikai dažniau patiria traumų. Nors neįmanoma uždrausti vaikui lipti, bandyti, eksperimentuoti, tačiau tėvų užduotis – kad jis tai darytų saugiai. Jeigu perkate vaikui riedučius ar dviratį, supažindinkite su saugos taisyklėmis.
Skubi pirmoji pagalba

V. Šileikis pabrėžia, jog tinkamai suteikta pirmoji pagalba yra itin svarbi sužeistojo tolimesniam gydymui, todėl rekomenduoja prisiminti šiuos veiksmus. Taigi, ką reikia daryti, jeigu vaikas nusibrozdino - žaizdą nuplauti, dezinfekuoti ir prispausti švariu tvarsčiu, stipriai subintuoti.
Jeigu lūžo ranka ar koja – svarbu nebandyti galūnės tiesinti ar kitaip taisyti. Pirmiausia reikia įdėti įtvarą ir jį pritvirtinti taip, kad nejudėtų lūžęs kaulas. Be to, įtvaras gali būti lenta, medžio šaka ar net skėtis. Jei lūžis atviras ir kraujuoja, uždėjus švarų tvarstį, kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą. Jei labai skauda, sužeistą vietą galima šaldyti. Taip pat rekomenduojama šaldyti sumušus ar patempus raiščius. Jei neturite specialių šaldančių kompresų, galite naudoti į maišelį įvyniotą audinį su ledo gabalėliais ar šlapią rankšluostį.
Pirmoji pagalba nudegus turi būti suteikta itin skubiai. Būtina atšaldyti nudegusią vietą - pakišti ją po šaltu vandeniu, uždėti ledo ar kitą šaltą daiktą, nes taip apsaugomi gilesni audiniai - sumažinamas tinimas, susilpninamas skausmas. Po to, nudegusią vietą uždengę tvarsčiu, kuo skubiau pasirodykite gydytojui.