Šarkakojis pataisas gali ne tik pagydyti, bet ir labai pakenkti

Šilutiškė pasakojo, kad pataisos mėgsta augti sausuose miškuose, dažniausiai pušynuose, vidutinio drėgnumo rūgščiuose, smėlėtuose, mažai derlinguose dirvožemiuose, priekalnėse. Moteris netrukus priminė, kad šiuo metu jie priskirti saugomų augalų grupei ir bet koks jų naikinimas uždraustas.

Pasak Laimutės, gydymo tikslais vartojamos pataisų sporos, o sporinės varputės karpomos joms tik pradėjus gelsti. Tai yra laikas nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio mėnesio. „Vaistinę medžiagą reikia rinkti anksti rytą arba po lietaus, esant drėgnam orui, kadangi iš sausų varpučių prisilietus ima dulkėti sporos. Surinktas vaistažoles reikia šiltoje patalpoje paskleisti plonu sluoksniu ant popieriaus ir džiovinti. Išbirusios sporos persijojamos sieteliu, o sandariuose induose galima jas laikyti penkerius ir daugiau metų, mat surinkta medžiaga nesugeria drėgmės ir jose nesiveisia mikrobai“, - dėstė pašnekovė.

Pataisų sporos naudotos žaizdų priežiūrai jau viduramžiais. Šarkakojo pataiso žolė buvo naudojama šlapimo išskyrimui paskatinti, šlapimo pūslės uždegimų, šlapimo nelaikymo bei inkstų akmenligės gydymui. Jais buvo gydomi nugaros skausmai bei peršalimai. Pataisų žolė pasižymi raminančiu, diuretiniu, silpnu spazmus malšinančiu poveikiu. Kartais vartojama lėtinių šlapimo takų susirgimų, virškinimo sutrikimų bei gastritų gydymui.

Homeopatiniai pataisų preparatai naudojami galvos skausmų, kepenų susirgimų ir virškinimo sutrikimų, t.y. atsirūgimų, pilvo pūtimo gydymui.

Liaudies medicinoje augalo sporos vartotos sąnarių skausmų ir epilepsijos gydymui. Taip pat plaučių bei inkstų ligų gydymui.  

Žole liaudies medicinoje buvo gydomos įvairios ligos: šlapimo pūslės, inkstų, kvėpavimo takų ir kitos. Degtinės ekstraktas dar kartais liaudies medicinoje yra vartojamas, kai nelaikomas šlapimas.

Anot L. Čižiuvienės, vaistažolė padeda net sergantiems vėžiu.

Pataisų sporos stabdo kraujavimą, skatina žaizdų gijimą. Jos naudotos ausų ir nosies tepalų gamyboje.

Dabar Europos medicinoje pataisai yra naudojami tik išoriškai – žaizdų ir odos pažeidimų priežiūrai. Jų sporomis yra barstomos iššutusios vietos, pragulos, pūliuojančios žaizdos, labai prakaituojančios kojos ir kiti odos pažeidimai, o ypač esant niežuliui ar uždegimo reiškiniams.

Skaitytoja primena, kad su vaistažole reikia elgtis labai atsargiai ir vartoti tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

Augalas - toksiškas. Dėl to vidiniam vartojimui jau neberekomenduojamas. Vartojant vidun didelėmis dozėmis šarkakojis pataisas kenkia kepenims. Šarkakojis pataisas lėtina širdies susitraukimų dažnį, nevartotinas esant bradikardijai. Šarkakojo pataiso sporos gali sukelti žarnų nepraeinamumą. Nevartotinas esant peristaltikos sutrikimams. Šarkakojo pataiso preparatai gali skatinti skrandžio ir žarnyno liaukų sekreciją ir taip pabloginti sergančiųjų opalige būklę. Šarkakojo pataiso preparatai gali paskatinti bronchų sekreciją ir pabloginti sergančiųjų astma ar plaučių emfizema būklę, traukulių atsiradimą, šlapimo takų obstrukcijos reiškinius.  Jų negali vartoti nėščios ir maitinančios krūtimi moterys bei maži vaikai.

Daug įdomių dalykų papasakojo ir apie jonažolę. Tačiau apie šią gamtos dovaną skaitykite ateityje.