Senolį Rambyną sudrebino iškilmingai sugiedota V. Kudirkos „Tautiška giesmė“

Šiemet tai ypatingai simboliška, nes visa Lietuva mini piliakalnių metus, o Pagėgių kraštas visoje šalyje garsus šiuo šventu, legendomis apipintu piliakalniu, menančiu ne tik skalvių karžygius, bet  Vydūno ir Martyno Jankaus organizuotas dainų šventes, garbingas šviesuolių sueigas ir nesiliaujančius svečių ir iškylaujančių srautus iki šiol.

Kaip ir kasmet, Rambyno kalne vyko gausybė atrakcijų ir malonių pramogų. Visos jos buvo neįpareigojančios: kas ilsėjosi ant savo atsineštų kilimėlių, kas dalyvavo jogos trenažuose, šoko flash-mob‘ą, rungėsi linksmose estafetėse, ant trispalvių juostelių rašė linkėjimus Lietuvai arba tiesiog gėrėjosi aukštai virš laukymės plevėsuojančia didžiule trispalve, kurią iškėlė aitvarininkai iš Vilniaus. Dalyviams buvo padalinti Valstybės atkūrimo šimtmečio projektų iniciatorių atsiųsti „Ačiū“ atvirukai. Visi noriai rašė linkėjimus Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems giminaičiams ir dėkojo  lietuvybės išlaikymą, kad ir kur gyvenimas būtų juos nubloškęs. Mažieji šventės dalyviai lakstė su pačių pasigamintais aitvarais, o kartu su tėveliais, pagiedoję giesmę, į padangę paleido daugybę trispalvės spalvomis nuspalvintų balionų.

Ši graži iniciatyva buvo Pagėgių savivaldybės bendruomenių koordinatoriaus Edmundo Inciaus rankose. Jam talkino Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos kūno kultūros mokytoja Svetlana Musvydienė, Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė, Pagėgių Neįgaliųjų draugijos ir Vilkyškių bendruomenės aktyvieji nariai, Lietuvai pagražinti draugijos atstovai ir kt. Pasak šventėje dalyvavusio Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio, sutelktas darnus darbas visada duoda gražų vaisių, o būtent sutelktumo ir gražaus bendradarbiavimo ir reikia Lietuvai.

Valstybės himnas po vieną neskamba, jam reikia būrio nuoširdžiai, patriotiškai nusiteikusių, bendrą istoriją, bendras šaknis, bendrą valstybę turinčių žmonių. Tokie ir pasijutom Rambyne. Su tokiais prakilnumo ir iškilmingumo jausmais ir giedojome savąją giesmę. Prie simbolinio kalno aukuro šiemet sustojo arti dviejų šimtų žmonių, neabejingų savo kraštui, Lietuvai ir pasauliui. Ir kaip buvo malonu išgirsti, kad svečių sulaukta iš Klaipėdos, Marijampolės, Vilniaus. Šventę puošė tautiniais kostiumais pasidabinusios senjoros iš kaimyninės Tauragės. Vietovės neįvardinę dzūkai, gyrė gražiai sutvarkytą aplinką ir išsakė nuoširdžią nuostabą bei gėrėjimąsi Rambyno kalno bei visos supančios gamtos grožiu. Skirstytis dar nesinorėjo, norėjosi tik dainuoti.