Šilutės medikai šešiametei nepastebėjo pūliuojančios anginos, o juknaitiškės vyrą pasiuntė į kapus?

Karščiuojanti mergaitė pavadinta sveika

Pirmiausia - apie mažosios Ievutės istoriją. Šešiametė mergaitė karščiavo dvi dienas. Temperatūra, sukilusi iki 39,5 laipsnio, laikėsi. Tėvai jai davė vaistų nuo temperatūros, mat gydytoja buvo pamokiusi, ką daryti tokiu atveju. Tėvams pasidarė neramu, kai trečią dieną temperatūra nekrito. Todėl mažylę nuvežė į Šilutės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur medikė apžiūrėjo ir skyrė kraujo bei šlapimo tyrimus.

Netrukus atėjo kita medikė su rezultatais. „Gydytoja pasakė, kad nėra prie ko prikibti - kraujo tyrimai labai geri, o šlapimas rodo šiek tiek infekciją. Liepė važiuoti namo ir ten „prilaikyti“ temperatūrą. Tiesa, pirmoji vaiką apžiūrėjusi medikė jo gerklę tikrino. Kad geriau matytų, pasišvietė telefonu, o antroji tiesiog pažiūrėjo ir net nepasišvietė“, - kalbėjo Ievos tėvas. Jis su mergaite grįžo į namus. Tą pačią dieną jo atžalai pakilo temperatūra iki 40-ies. Pirmadienį ją nuvežė pas šeimos gydytoją. Ši, išklausiusi nusiskundimų, iškart pažiūrėjo gerklytę ir pasakė, kad jai pūlinga angina. Medikė išrašė reikalingus vaistus, kuriuos mergaitė išgėrė ir jau tą pačią dieną pasijuto geriau. „Vaikas keturias dienas iškentėjo. Tiesiog degė. Jei būtų laiku gavusi tinkamą gydymą, to būtų nebuvę. Tai kas per gydytojai dirba Šilutės ligoninėje, jei nemato paprasto dalyko – pūlingos anginos, o apie vaiką, kuris tiesiog dega, pasako, kad jis sveikas? Mergaitę apžiūrėjo ne pirmą dieną, kada pasijuto blogiau, o trečią“, - piktinosi Ievos mama.

Ligos turi kaukes

Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo Dariaus Steponkaus pirmiausia klausėme – ar pavojinga liga yra pūlinga angina? Pasak ligoninės vadovo, ji pavojinga žmogui, kurio silpna imuninė sistema, sergantiems įvairiomis kitomis ligomis, nes gali komplikuotis į plaučių uždegimą, reumatą ir t. t. „Sveikam žmogui ar vaikui tai nėra pavojinga. Gydoma antibiotikais ir taikant lovos režimą“, - teigė pašnekovas.

O ar sudėtinga ją nustatyti? „Nesudėtinga. Nors visas ligas kartais atrodo nesudėtinga diagnozuoti, bet kiekviena jų turi savo kaukę ir kartais galima jos nediagnozuoti. Angina dažniausiai pasireiškia dideliu gerklės skausmu, karščiavimu ir pūlingomis apnašomis gerklės srityje. Būna, kad galima jų nematyti. Tada atliekami įvairūs kraujo tyrimai, bet tai nėra sudėtingai nustatomas susirgimas“, - aiškino medikas.

Nė viena medikė nepastebėjo pūlingos anginos, rekomendavo važiuoti namo. Bet vaikas karščiavo. Kodėl išleidžiama į namus neišsiaiškinus, kodėl ligonis karščiuoja? Anot D. Steponkaus, ligos pradžioje galima anginos ir nematyti, o kai pasimato net ir neturintis medicininio išsilavinimo gali matyti. „Dažniausiai temperatūros pakilimas būna susijęs su virusine infekcija, kurios iš esmės kitaip nei karščiavimo mažinimu ir simptomų mažinimu neišgydysi. Šiuo laikotarpiu 90 procentų būna susiję su virusiniais susirgimais. Pakanka temperatūrą mažinančių vaistų ir lovos režimo. Jei atsiranda infekcinis komponentas, reikalingas kitoks gydymas“, - paaiškino Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Mergaitė jau sveiksta, nebekarščiuoja. Tačiau kažkada sukarščiavusiam juknaitiškiui viskas pasibaigė ne taip laimingai. Vyro jau nebėra – jis iškeliavo anapilin.

Tad ar išties Šilutės medikai Stanislovą Joną Černauskį nuvarė į kapus?

Vyras kliedėjo

„Niekada nepamiršiu, kaip praėjusių metų spalį mano vyras, grįžęs iš Šilutės ligoninės, dvi paras išmiegojo, paskui vaikščiojo svirduliuodamas. Prisimenu - aš nežinojau, ką daryti, nes jokių paaiškinimų ligoninėje niekas nepateikė. Tik žymiai vėliau tuos dokumentus gavau, o vyras darėsi vis silpnesnis. Pasakė, kad echoskopijos reikės laukti visą savaitę, kol gydytojas Kastytis Giedrikas grįš į darbą – tai juk galėjo dėl to nusiųsti į Klaipėdą. Spalio 16-osios naktį, po trečios valandos, iškviečiau greitąją, tai medikė pasakė, kad „jeigu mes vežtume tokius ligonius, pilna ligoninė jų būtų“. Suleido vaistų, vyrui buvo 39,5 temperatūra. Pasidomėjau, kas gi jam galėtų būti, nes pradėjo kliedėti, vos ne sienomis laipioti. Atsakė, kad senam žmogui tokia temperatūra ir turi būti. Suleido vaistų ir išvažiavo. Ryte jis vaikščioti beveik nebegalėjo. Kadangi vėl pradėjo kliedėti, iškviečiau greitąją. Tai buvo maždaug apie dešimtą valandą. Išvežė į ligoninę, o ten atėjo gydytoja Margarita Karbauskienė. Aš jai prasitariau, kad skambinau į Klaipėdą ir ten pasakė, kad jam gali būti meningitas. Ir kad ji supyko ant manęs: „Jeigu ten skambinai, tai ir vežk į Klaipėdą“. Paprašiau, kad duotų siuntimą. Kažką susinervinusi pradėjo braukyti dokumentuose. Tai tada aš jai pasiūliau 50 eurų ir išgirdau, kad parašys tą siuntimą. Klaipėdos ligoninėje pasakė, kad Šilutėje buvo uždelstas gydymas. Tai kodėl jį išleido iš Šilutės ligoninės?“, - „Šilokarčemai“ pasakojo  juknaitiškė.

Ligos istorijose – tik konstatavimai

E. Černauskienė išsireikalavo iš Šilutės ligoninės ir Klaipėdos respublikinės ligoninės amžinatilsio vyro ligos istorijas. Įsigilinusi į jas nustebo - kaip galėjo išleisti iš ligoninės jos vyrą, užkrėstą virusu, kuris pastebėtas tik vėl jam patekus į gydymo įstaigą.

Šilutės ligoninė išdavė S. J. Černauskio ligos istoriją. Anamnezėje rašoma: „Pacientas kreipėsi į greitąją medicinos pagalbą ankstų rytą. Skundėsi spaudžiančio pobūdžio skausmu, epizodiškai deginančiu, trunkančiu nuo kelių iki keliolikos minučių. Kreipimosi į medikus naktį skausmas užsitęsė. Anksčiau sirgęs kraujo liga, tačiau pastaruoju metu tai buvo kontroliuojama. Ligonio būklė, atvykus į ligoninę, buvo vidutinio sunkumo. Švelni cianozė, veidas pablyškęs. Plaučiuose alsavimas vezikulinis, pradinės apžiūros metu be karkalų. Pilvas minkštas, neskausmingas“.

Teigiama, kad gydymo metu stacionare ligonis nežymiai sukarščiavo, atsirado nedaug pravedamųjų karkalų, alsavimas pašiurkštėjo. Angininio pobūdžio skausmai krūtinėje išnyko. Tai - ūmaus bronchito paseka. Baigus stacionarinį gydymą rekomenduota vartoti tabletes, gerti fiziologines skysčių normas. Ligonis per 1-3 paras turėjo kreiptis į šeimos gydytoją, konsultuotis su kardiologu.

Klaipėdos respublikinė ligoninė taip pat išdavė gydymo stacionare istoriją. Čia konstatuota, kad S. J. Černauskis gydytas Šilutės ligoninėje iki 2016 m. spalio 10-osios dėl kardiologinės patologijos. Stacionare sukarščiavo, gydytas antibiotikais. Grįžęs iš ligoninės skundėsi galvos skausmu, karščiavo. Spalio 14-15 dienomis karščiavo febriliai, tapo dezorientuotas.

Į minėtą gydymo įstaigą pacientas pateko spalio 16-ąją su Šilutės ligoninės siuntimu įtariant erkinį encefalitą. Būklė nepatenkinama. Stebėtas psichomotorinis sujaudinimas, sprando raumenų rigidiškumas. Širdies veikla - aritmiška, abipus plaučiuose - staziniai karkalai.

Infekcinės reanimacijos skyriuje gydytam ligoniui atlikus kraujo imunologinį tyrimą dėl erkinio encefalito paaiškėjo, kad ligonis šia liga nesirgo.

Praėjusių metų spalio 31-ąją, 3 val. 35 min., konstatuota biologinė S. J. Černauskio mirtis.

Įstaigos vadovas apgailestavo...

Dėl sutuoktinio mirties E. Černauskienė parašė skundą Šilutės ligoninės administracijai. Ji gavo atsakymą, kad buvo atliktas auditas - ištirtos visos aplinkybės dėl S. J. Černauskiui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Šilutės ligoninėje.

„Įstaigos prioritetas yra teikti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei kurti geranorišką darbo aplinką, ugdyti profesinę kompetenciją bei tinkamus ir efektyvius įstaigos darbuotojų tarpusavio ryšius, pagarbius santykius su pacientais ir jų atstovais, didinant pacientų ir jų atstovų pasitikėjimą įstaiga, - teigiama audito išvadose. - Siekdami objektyviai išanalizuoti susiklosčiusią situaciją pavedėme Vidaus medicininio audito grupei išnagrinėti šį atvejį. Pacientas į Šilutės ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu 2016 m. spalio 5 d. dėl skausmo krūtinėje. Pacientą Priėmimo skyriuje priėmė ir apžiūrėjo vidaus ligų gydytoja, kuri surinko ligos anamnezę, įvertino sveikatos būklę ir stacionarizavo į Vidaus ligų skyrių gydymui ir ištyrimui“.

Rašoma, kad Vidaus ligų skyriuje pacientą gydžiusi gydytoja skyrė diagnostinius tyrimus, gydymą. Gydymo epizodo pabaigoje atsiradęs karščiavimas vertintas kaip bronchito požymis, kuris kliniškai buvo patvirtintas. Iškart buvo pradėtas antibakterinis gydymas. Koregavus kardiologinę paciento būklę, paskyrus antibakterinį gydymą antibiotikais dėl esamo bronchito, pacientas su rekomendacijomis, esant patenkinamai būklei bei normaliai kūno temperatūrai, pacientui pačiam pageidaujant, spalio 10-ąją išrašytas į namus, rekomenduojant šeimos gydytojo kontrolę.

Audito išvadose pažymėta, kad pakartotinai pacientas į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu spalio 16-ąją dėl karščiavimo ir sutrikusios orientacijos. Pacientą priėmė ir apžiūrėjo skyriaus gydytoja, kuri surinko ligos anamnezę, įvertino paciento būklę bei nustatė diagnozę: nepatikslintas encefalitas, užsitęsęs karščiavimas. Gydytoja, įvertinusi paciento sveikatos būklę, pacientą tą pačią spalio 16-ąją išsiuntė tolesniam ištyrimui ir gydymui į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamentą.

Atliekant auditą konstatuota, kad medicininėje dokumentacijoje fiksuota, jog, išrašant pacientą iš stacionaro, gydančio gydytojo buvo rekomenduota 1-3 dienų laikotarpyje kreiptis pas šeimos gydytoją dėl sveikatos būklės kontrolės.

„Apibendrinus vidaus medicininio audito rezultatus galima konstatuoti, kad Šilutės ligoninėje teiktos adekvačios sveikatos priežiūros paslaugos, atitinkančios susirgimo pobūdį. Pacientą gydžiusios gydytojos veiksmai vertinami kaip adekvatūs paciento būklei. Reiškiame nuoširdžiausią užuojautą paciento artimiesiems ir apgailestaujame dėl tokios ligos baigties”, - remdamasis audito išvadomis „Šilokarčemai“ prieš beveik pusmetį sakė gydymo įstaigos vadovas.

E. Černiauskienė jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją. Ten paprašė dar krūvos dokumentų. Juos moteriai padėjo suruošti advokatas. Todėl tikisi, kad jos skundas iki rudens bus išnagrinėtas. „Nenoriu taip visko palikti. Nieko iš Šilutės ligoninės nesitikiu. Nesitikiu ir jokių pinigų, bet norisi, kad pasimokytų ateičiai, kad kiti žmonės dėl medikų aplaidumo nenukentėtų“, - prie mirusių vyro ir sūnaus nuotraukų parimusi kalbėjo juknaitiškė.