Žydų pėdsakus Vilniuje atspindės šiuo metu kuriamas BBC filmas

JAV Hartfordo universiteto profesoriaus Richardo A.Freundo vadovaujama mokslininkų komanda kelias savaites dirbo keliose Lietuvos vietose – Kauno fortuose, Vilniaus Didžiosios sinagogos, buvusios žydų darbo stovyklos vietoje Subačiaus gatvėje – pastarojoje ieškota slėptuvių. Taip pat tyrinėta ir buvusi nacių karo belaisvių stovykla Šilutėje.

Darbą šią savaitę baigiantys mokslininkai dalyje vietų atliko tyrimus neinvaziniais geofizikiniais metodais, kurie leido negriaunant esamų pastatų aptikti netikėtų atradimų.

Kartu su mokslininkais į Vilnių atvyko 6 asmenų filmavimo komanda – kanadiečiai koncentravosi į dviejuose Subačiaus gatvės namuose – 47-ajame ir 49-ajame – veikusią vadinamąją HKP (vok. vermachto armijos technikos remonto dirbtuvių) žydų darbo stovyklą.

Kaip BNS pasakojo R.Freundas, šią stovyklą įkūrė nacių majoras inžinierius Karlas Plagge, taip nuo žudynių išgelbėjęs per tūkstantį žydų.

„Vilniuje, Subačiaus gatvėje, jis valdė nacių automobilių taisyklą – šiuose dviejuose pastatuose jis priglaudė 1257 žydus, jis juos išgelbėjo – vyrus, moteris, vaikus – likviduojant getą. Jie taisė uniformas, mašinas. Jį vadino Lietuvos Oskaru Šindleriu, nes jo pastangos neturėjo lygių“, – teigė profesorius.

Mokslininkams šiuose dviejuose namuose geofizikiniais metodais, negriaunant sienų, pavyko aptikti čia vieną iš daugelio gete buvusių žydų slaptaviečių – malinų, tai fiksavo filmo kūrėjai.

„Kalbinome daugybę žmonių, tarp jų – vieną iš išgyvenusiųjų, atvykusį iš Bostono, Sidney Handlerį – jis tuomet dar būdamas vaikas, slėpėsi vienoje palėpėje, jis išgyveno kartu su motina, padėjusia palaidoti čia buvusius žmones. Jis buvo dešimties, dabar jam – apie 85, – pasakojo prodiuseris iš Kanados Feliksas Golubevas. – Kalbinome Richardo grupės mokslininkus, kurie atliko geofizikinius, tomografijos, topografinius tyrimus pasitelkiant skraidykles. Iš esmės, mes ieškome dviejų dalykų: palaidojimo vietų bei malinų, slaptaviečių. Šiandien mes vieną jų radome“.

Pasak jo, kuriant filmą, pakalbinta ir daugiau žmonių, vienas jų – žymus dailininkas litvakas Samuelis Bakas. Dalis filmavimų vyks Jungtinėse Valstijose, o pats filmas bus pirmiausia parodytas Kanadoje, vėliau jis turėtų būti rodomas BBC eteryje.

„Greičiausiai baigsime filmą iki kitų metų sausio, bet eterį jis išvys greičiausiai 2018-ųjų rudenį“, – teigė F.Golubevas.

R.Freundas kartu su Izraelio, JAV, Kanados ir Lietuvos mokslininkais jau prieš metus atliko tyrimus Žydų gatvėje, kur nuo XVII amžiaus iki praėjusio amžiaus vidurio stovėjo didžioji sinagoga. Tuomet atkasus viršutinį grunto sluoksnį buvo siekiama nustatyti tikslias pastatų ribas ir detales, šįkart archeologai pasistūmėjo toliau: atkasė čia buvusias ritualinių pirčių patalpas.

„Didžiosios Sinagogos vietoje radome dvi itin dideles struktūras, vadinamąsias ritualines pirtis – vadinamąsias Mikvas. Taip pat aptikome tūkstančius artefaktų buvusiuose persirengimo kambariuose, pačios pirties patalpose: monetų, stiklo, stiklinių butelių, stiklinių kvepalų buteliukų, asmeninių daiktų, metalo, keramikos fragmentų, čerpių, t.y. daiktų, apimančiu visus žmonių kasdienio gyvenimo aspektus“, – sakė R.Freundas.

Mokslininkai, ištyrę Didžiosios sinagogos Mikvas, kasinėjimo vietą vaikų žaidimo aikštelėje Žydų gatvėje jau vėl užpylė žvyru.

Tuo metu Kaune grupė tyrinėjo IX, VII, IV fortus, Žydų kapines, tikslindami kapinių ribas.

Profesorius sakė, kad atlikti tyrinėjimai ir Šilutėje, II pasaulinio karo metu nacių įsteigtoje karo belaisvių stovykloje, kuri itin svarbi ne tik Lietuvai, bet ir JAV, Didžiajai Britanijai – pasak jo, čia iš visos Europos buvo atgabenta beveik 5 tūkst. karo belaisvių – lėktuvų pilotų. Tiesa, profesorius neužsimena, ar pavyko aptikti konkrečiai ieškotų amerikiečių karių palaikus.

„Čia buvo trys amerikiečių karo belaisviai, jie mirė šioje stovykloje. Mes ieškojome būtent jų, tyrinėjome amerikiečių kapinių teritoriją. Antrojo pasaulinio karo metais tai buvo labiausiai į šiaurę ir į rytus nutolusi karo belaisvių stovykla, kurioje buvo britų, australų, belgų, kanadiečių lėktuvų pilotų“, – pabrėžė R.Freundas.

Didžiosios sinagogos kasinėjimuose taip pat dalyvavo lietuvių archeologas Zenonas Baubonis, dar 2011-aisiais čia atlikęs žvalgomuosius tyrimus ir aptikęs statinių struktūras. Tuo metu Subačiaus gatvėje esančius pastatus tyrinėti padėjo archeologas Ramūnas Šmigelskas.

lrytas.lt