Kamera prie daugiabučio: saugumas, savivalė ar suvaržyta laisvė?

Privalo mokėti?

Į redakciją atėję žmonės pasakojo, kad jų namą administruoja UAB „Šilutės būstas“ ir  gegužės mėnesį jie vykdė balsavimą raštu dėl vaizdo stebėjimo apsaugos. Pirmojoje laiptinėje iš 15 butų savininkų tokios apsaugos pageidavo 8. Todėl buvo priimtas sprendimas įrengti kameras, kuriomis būtų galima stebėti įėjimą bei kiemą. „Niekam neįdomu, kad likusių septynių butų savininkai tam prieštaravo. Nejaugi tik pasiturintieji nusprendžia, o vargšai turi iš paskutiniųjų mokėti dėl to, kad anų užgaidos būtų pildomos. Kitos laiptinės tokio absurdiško sprendimo nepriėmė. Visur, kur tik nueini filmuoja. Nenorim, kad mus filmuotų. Už paslaugą teks kiekvieną mėnesį po 2,5 euro mokėti. Jaučiamės sekami“, - tęsė pašnekovai.

Pasak vieno gyventojo, buvo kreiptasi į UAB „Šilutės būstas“ dėl vaizdo stebėjimo kamerų, kurių nepageidauja, ir gautas atsakymas, kad namo administratoriaus pagrindinis uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų <...> naudojimu ir priežiūra. Rašte nurodyta, kad yra įtvirtinta administratoriaus teisė priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Pažymėjo ir tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Informuota ir tai, kad vykdant įgaliojimus priimtas pirmosios laiptinės savininkų daugumos sprendimas, kurį galima taikyti visiems. Priminta, kad pagal teismų praktiką išlaidas savininkas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: dėl kurių nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų bei kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo Civiliniame kodekse numatyta tvarka.

Viskas padaryta pagal įstatymus?

UAB „Šilutės būstas“ vadovas Marius Stankus teigė, kad sprendimas įrengti kameras buvo priimtas daugumos sprendimu. Pasak jo, visiškai nesvarbu, kad ne visi gyventojai to norėjo, mat Civilinis kodeksas numato, kad sprendžia dauguma. Taigi, viskas neva padaryta taip, kaip numato įstatymai.

Neseniai „Šilutės būstas“ su praėjusio mėnesio sąskaitomis atnešė ir dalomąją medžiagą, kurioje buvo pateikta ir informacija apie gėles laiptinėse. Pasirodo, jų ten laikyti negalima, jei tam prieštarauja nors vienas gyventojas. Augalų laikyti negalima, o kameras įrengti galima, nors tam prieštarauja net septyni gyventojai iš penkiolikos? M. Stankus paaiškino, kad gėlių laikyti negalima dėl priešgaisrinių reikalų, o kameros – tai visiškai kas kita.

Egzistuoja specialus techninis reglamentas

Neseniai šią situaciją narpliojo ir žurnalas „Savaitė“, kuriame yra rubrika „Klauskite Sigitos“. Viena gyventoja klausė, ką daryti, jei ji prieštarauja vaizdo stebėjimo kamerų įrengimui, nes neturi iš ko už jas mokėti? Specialistas paaiškino, kad gyventojai turi mokėti nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus proporcingai jo daliai bendroje nuosavybėje. Tačiau neprivaloma apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs išankstinio sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir valstybės įgyvendintomis energijos taupymo programomis.

Situaciją komentavusi specialistė priminė, kad privalomieji reikalavimai nenustatomi iš akies, esą ir kameros ar dar kokie nors dalykai yra privalomi. Egzistuoja specialus techninis reglamentas, kuriame šie reikalavimai labai smulkiai surašyti. 

Raginama neužkrauti ant pensinio amžiaus kaimynų, ir taip sunkiai gyvenančių, pečių tokių reikalų kaip vaizdo kameros, automobilių stovėjimo aikštelės, suoliukai ir t.t. Tiesa, priminta ir tai, kad be išankstinio raštiško visų namo gyventojų vienbalsio sutikimo įrengti vaizdo kameras ant bet kurių namo sienų ar namo viduje – draudžiama.

Taigi, pamiršta tai, kad egzistuoja specialus techninis reglamentas, kuriame visi reikalavimai juodu ant balto parašyti? Egzistuoja ir kiti dalykai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso  2.22 str. numato, jog fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitas atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 2.23 straipsnis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas).

Aktualu pažymėti, jog Vilniaus apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18326-872/2016 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, kad komercinių patalpų, esančių daugiabutyje name, savininkas, be gyventojų sutikimo įrengęs net aštuonias vaizdo stebėjimo kameras, pažeidė savo kaimynų teisę į privatumą ir nusprendė įpareigoti kameras įrengusį asmenį pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo namo, lauko sienų ir namo laiptinėje bei uždrausti atsakovui be išankstinio raštiško visų namo gyventojų vienbalsio sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo sienų ar namo viduje.

Tad be vienbalsio gyventojų sutikimo įrengtos kameros pažeidžia gyventojų teisę į privatumą ir siekiant apginti galimai pažeistas teises, bus galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir/ar teismą.