Tėvai kišenpinigių vaikams duoda, bet finansinio raštingumo nemoko
Apie pinigus reikia kalbėti kuo anksčiau
Tėvams dažnai kyla klausimas, kada pradėti su vaikais kalbėti apie pinigus, LRT RADIJUI sako J. Cvilikienė. Ji teigia, kad kuo anksčiau tai daroma, tuo geriau: „Tyrimai rodo, kad 50 proc. 5–6 metų amžiaus vaikų gauna kišenpinigių ir du „atlyginimus“ per Kalėdas ir gimtadienį, sunešamus močiučių ir tėvų. Jei vaikas turi savo biudžetą, reikia kalbėti, kaip paskirstyti pinigus, iš kur jie atsiranda ir pan.“
Anot pašnekovės, kalbėtis apie pinigus su vaikais galima skaitant knygas, pasakojant, kaip tėvai eina į darbą ir užsidirba atlyginimą. „Mūsų tyrimas atskleidė daugybę dalykų. Vienas jų – gana paradoksalus. 5–6 metų amžiaus vaikai per mėnesį gauna apie 5 eurus, 7–12 metų – apie 10 eurų, vyresni vaikai gauna iki 30 eurų. Tačiau kuo daugiau kišenpinigių vaikai gauna, tuo mažiau tėvai kalba apie tai, kur pinigai išleidžiami. Manoma, kad vaikai auga ir turi patys suvokti, kur leisti pinigus“, – aiškina J. Cvilikienė.
A. Diržytė tvirtina, kad yra įvairių nuomonių dėl to, nuo kada reikia su vaikais kalbėtis apie pinigus: „Kai kurie mokslininkai sako, kad su finansais vaikai turėtų būti supažindinami iki jiems sukanka penkeri. Kiti sako, kad maži vaikai turi išmokti užsidirbti pinigus ir suprasti, kad tai – ne sėkmės reikalas, kad pinigus reikia užsitarnauti.“
Dar kiti mokslininkai, kaip aiškina A. Diržytė, laikosi priešingos nuomonės – sako, kad jei vaikas bus išmokytas užsidirbti pinigų labai anksti (pavyzdžiui, už pagalbą buityje), jis praras motyvaciją.
Anot A. Diržytės, skirtingose šalyse vaikai pinigus gauna skirtingais būdais: „Tai atspindi kiekvienos šalies kultūrą, požiūrį į žmogų, tai, ko šeima tikisi iš vaiko, kokį žmogų augina tėvai. Vartotojiškose kultūrose, kurios orientuotos į uždarbį (JAV), populiaru vaikui mokėti už paslaugas. Tačiau rytų kultūrose (Indijoje, Japonijoje) pinigai yra dovanojami tam tikromis progomis, pavyzdžiui, per Naujuosius metus.“
Finansinis raštingumas – neaukštas
Paklausta, ar Lietuvoje įprasta vaikams pinigų duoti, ar leisti užsidirbti, J. Cvilikienė sako, kad vaikai iki dešimties metų pinigų dažnai gauna paprašę. „Nuo dešimties metų vaikui duodama pinigų kartą per savaitę. Kuo vyresni vaikai, tuo ilgesniam laikui jiems duodama pinigų, pavyzdžiui, kartą per mėnesį. Taip vaikas gali pats tvarkytis savo finansus. Apklausos, kuri atskleistų, ar Lietuvoje tėvai apmoka vaikų darbą, mes nedarėme“, – teigia pašnekovė.
Pasak J. Cvilikienės, finansų sektorius greitai keičiasi, todėl negalima sakyti, kad žmonės puikai išmano, kaip valdyti finansus: „Trūksta žinių, mūsų visuomenės finansinis raštingumas nėra aukštas. Ekonomikos pradedama mokyti 9–10 klasėje, o tai – per vėlu, nes vaikai jau turi pinigų.“
A. Diržytė, paklausta, kaip tėvams neperžengti ribos tikrinant vaikų elgesį su pinigais, teigia, kad svarbu suvokti, jog pokalbiai yra pokalbiai, o ne kontroliavimas. „Vaikai turi suprasti, kad tėvai nori padėti jiems būti finansiškai išprususiems. Svarbus ir tonas, kokiu kalba tėvai. Kitose šalyse vaikų dažnai klausiama, kam jie naudoja pinigus, ką žada su jais daryti. Vėliau klausti liaujamasi ir vaikas daro su jais, ką nori. Visgi tai nėra pati teisingiausia pozicija, nes jei vaikui duodi degtukus, turi parodyti, kaip jais naudotis“, – įsitikinusi pašnekovė.
Švedijoje vaikai pinigus gauna jau darželyje
LRT radijo bendradarbė Vaida Meidutė-Strazdauskienė, kalbėdama apie Švedijoje vyraujančią situaciją, aiškina, kad tėvai tikrai duoda kišenpinigių vaikams: „Tačiau jei vaikas nori daugiau pinigų, tėvai pasiūlo jų užsidirbti padedant jiems namuose. Žinoma, susitvarkyti savo kambarį yra norma, už tai vaikas pinigų negauna. Tačiau pagelbėjęs sode ar labai rimtai tvarkantis visai šeimai, vaikas gali būti skatinamas pinigais.“
V. Meidutės-Strazdauskienės teigimu, Švedijoje jau darželyje penkiamečiai pradeda gauti savaitės pinigus. „Tai savaitės pinigai, kad vaikas galėtų planuotis trumpą laikotarpį. Paaugus vaikui, jam duodami mėnesio pinigai. Dėl to planuotis reikia daugiau. Jei pinigai baigiasi anksčiau, nei planuota, vaikas susipažįsta su pasekmėmis – kaip būti be pinigų. Švedijoje vyrauja tokie auklėjimo būdai, nors galima įžvelgti slidžias ribas – vaikams ne visada viskas aišku“, – aiškina pašnekovė.
Pasak V. Meidutės-Strazdauskienės, Švedijoje tėvai neduoda vaikams pinigų, kuriuos pastarieji išleistų mokykloje: „Juk visą maistą vaikas gauna mokykloje. Pinigai vaikams Švedijoje duodami laisvalaikiui. Reikia paminėti, kad švedai turi gilias penktadienio tradicijas, tai – šeimos vakaras. Taip pat – skanesnio maisto, saldainių vakaras. Galbūt penktadienio vakaras yra tarsi atskaitos taškas – vaikai gauna savo pinigus ir iki kito penktadienio turi su jais išsiversti.“
