Psichologiniai rugsėjo 1-osios išbandymai: kokią meškos paslaugą moksleiviams daro tėvai?

Mokyklos duris netrukus praversiantiems moksleiviams rugsėjo 1-oji – ne tik džiugi šventė, bet ir permainas kasdienybėje ir dienotvarkėje žyminti diena, po kurios laisvą ir atsipalaidavusį vasaros atostogų ritmą keis kasdienio ankstyvo kėlimosi rutina ir išaugęs atsakomybių bei darbų skaičius. O būsimieji pirmokai šalia malonaus jaudulio dėl artėjančių pokyčių vis dažniau susiduria ir su padidėjusiu stresu, dėl ko yra atsidūrę ir psichologų dėmesio centre.

Situaciją švelnina socialiniai gebėjimai

Kaip teigia streso įveikos srityje kartu su katedros kolegomis besispecializuojanti O. Šapelytė, dėl besikeičiančių gyvenimo situacijų 9 iš 10 žmonių patiria stresą, todėl pastarasis nėra svetimas ir vaikams. Vis tik artėjant mokyklai didžiausią nerimą jaučia būsimieji pirmokai, kuriems kardinaliai pasikeičia iki tol įprasta rutina.

„Prasidėjus mokyklai būtent pirmokai, lyginant su vyresnių klasių moksleiviais, kur kas sunkiau išgyvena adaptacijos periodą. Pastarasis, kuomet šio amžiaus vaikai jaučia padidintą stresą, vidutiniškai tęsiasi apie 4–5 savaites. Tuo tarpu antrokai, trečiokai ir vyresni jau žino, kur po vasaros jiems teks sugrįžti, tad ir pokyčius priima gerokai lengviau“, – pasakojo O. Šapelytė.

Stresui įveikti didžiulę įtaką turi ir ikimokyklinis bei priešmokyklinis ugdymas, taip pat vaiko dar iki mokyklos įgyti socialiniai gebėjimai. „Pernelyg sureikšminame vaiko kognityvines žinias, t. y. žūtbūt norime, kad pirmokas vos atėjęs į mokyklą jau mokėtų skaityti ir rašyti. Tačiau mes ne čia dedame akcentus – juk, kad vaikas gerai jaustųsi ir pritaptų mokykloje, pirmiausia svarbu mokėti bendrauti, bendradarbiauti, dalytis ir pan. Dėl šios priežasties vaikai, kurie lankė darželį ir nuo mažų dienų buvo ugdomi kolektyve, paprastai ne tik greičiau adaptuojasi mokykloje, bet ir patiria mažiau streso“, – teigė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimo tradicijas puoselėjančio Šiaulių universiteto lektorė.

Nerimu užkrečia ir patys tėvai

Pasitaiko, jog ir patys tėvai, dažnai nė nepagalvodami, vaikams sukuria stresinių situacijų. „Įvairiais, rodos, visai nekaltais pasakymais, tokiais kaip „sulig mokykla vaikystė baigiasi“, „prasideda naujas svarbus gyvenimo etapas“ ir pan., darome tik meškos paslaugą. Tokiu būdu įbauginame atžalas ir mokyklą vaiko pasąmonėje paverčiame nežinios kupinu, nerimą keliančiu „baubu“, – pasakojo O. Šapelytė.

Ilgai netrukus pasireiškia ir pirmieji streso padariniai. „Artėjant mokyklai vaikai gali tapti užsisklendę, mažiau bendraujantys. Arba priešingai, jei yra iš prigimties judrūs – būti dar judresni, išsiblaškę, irzlūs. Nesvetimi ir streso keliami miego sutrikimai, ypač pirmąjį mėnesį mokykloje, kuomet vaikas labai anksti nubunda arba labai sunkiai keliasi. Dėl patiriamo streso be realios fizinės priežasties gali atsirasti ir pilvo skausmų“, – vardijo O. Šapelytė.

Pastebėjus šiuos ir panašius simptomus, ypač jei vaikas be aiškios priežasties pasidaro pernelyg judrus arba vengia bendrauti ir lenda į savo kambarį, tėvams reikėtų atkreipti dėmesį. „Į tokias situacijas pro pirštus žiūrėti negalima, būtina kalbėtis su vaiku ir išsiaiškinti, kas yra negerai, – sakė O. Šapelytė. – Kita vertus, pasitaiko, kad ir patys tėvai ima perdėtai stresuoti dėl artėjančios mokyklos, o parodydami nerimą ir sumišimą užkrečia juo ir vaikus.“

Ar „pasimatavote“ mokyklos suolą?

Norint užbėgti stresui už akių, O. Šapelytė pirmiausia pataria patiems tėvams išlikti ramiems, o ruošiant vaiką mokyklai kruopščiai atlikti namų darbus.

„Auksinė taisyklė – nei apie mokytoją, nei apie mokyklą ar klasės draugus nekalbėti vaikui girdint blogai. Tokiu būdu padėsite ne tik vaikui, bet ir mokytojui – juk pastarasis be tėvų pagalbos ir pozityvaus palaikymo vargu ar pajėgs suvaldyti stresinę situaciją. O gerų prisiminimų apie pirmąją klasę turbūt turime visi, tad tikrai nereikėtų vengti apie juos kalbėti. Papasakokite vaikui įsimintinus, nuotaikingus prisiminimus, kurie mokyklą leistų sieti tik su geromis emocijomis“, – dalijosi patarimais Šiaulių universiteto lektorė.

Kitaip nei anksčiau, šiandien mokyklos yra kur kas atviresnės – dauguma jų pirmokams duris praveria jau nuo birželio, o ne rugpjūčio pabaigos. „Vaikui kur kas ramiau bus, jei iš anksto leisite pajusti, kas yra mokykla, ir sužinoti, kur jis kasdieną keliaus nuo rugsėjo. Pavyzdžiui, dar vasarą drauge nueikite prie būsimos mokyklos, apsipratinkite su artimiausiu metu vaiką supsiančia aplinka. Galite užeiti ir į pačią mokyklą, pasivaikščioti koridoriais, o apžiūrėję klasę – susipažinti su būsima mokytoja“, – kalbėjo O. Šapelytė.

Ne mažiau pravartu pasidomėti, ir kokius būrelius gali pasiūlyti būsima mokykla – kitaip tariant, atrasti joje vaiką dominančios popamokinės veiklos. „Jei pavyzdžiui, pastarasis svajoja būti krepšininku, o mokykloje vykdomos šios sporto šakos treniruotės, būtinai ne tik apie tai papasakokite vaikui, bet ir jį užregistruokite – nesvarbu, kad svajonės keisis dar ne kartą. Kai mokykla asocijuosis ne tik su mokslo pradžia, bet ir galimybe užsiimti jį dominančia veikla, tikėtina, jog vaikas mažiau stresuos ir noriai joje lankysis“, – sakė O. Šapelytė.

Nepasiduokite masinei psichozei

Apsirūpinimas reikiamomis mokyklinėmis priemonėmis, jei jis atliekamas tinkamai, t. y. nevirsta tam tikra psichoze, gali taip pat padėti išvengti streso. Apie mokyklą paprastai su vaikais intensyviau pradedama kalbėti likus 2–3 savaitėms, maždaug tuo metu palanku apsirūpinti ir kuprine bei kitomis mokyklinėmis prekėmis.

„Kad apsirūpinimas mokyklai netaptų galvos skausmu, geriausia tam paskirti visą dieną ir ramiai be jokio lėkimo drauge apsipirkti. Taip kartu ir su vaiku pasibūsite, ir leisite jam įsitraukti į pasiruošimo procesą. Svarbu pasitikėti vaiku ir pagal sudarytą sąrašą leisti jam pačiam išsirinkti priemones, o dėl neracionalių ar pernelyg brangių pasirinkimų su tokio amžiaus vaiku diskutuoti jau tikrai galima“, – pasakojo Šiaulių universiteto lektorė.