Devyniasdešimt penkerių šilutiškė maldaknygę skaito be akinių
Išskirtinio jubiliejaus proga pagerbti jubiliatės ir perduoti gražiausių linkėjimų atvyko ne tik artimieji, bet ir Šilutės rajono savivaldybės, seniūnijos atstovai.
Šilutėje gyvenanti ilgaamžė Valerija Saldauskienė sulaukė itin garbingo jubiliejaus. Jai ruduo dovanojo 95-ąjį gimtadienį.
Išskirtinio jubiliejaus proga pagerbti jubiliatės ir perduoti gražiausių linkėjimų atvyko ne tik artimieji, bet ir Šilutės rajono savivaldybės, seniūnijos atstovai. Visus ji mielai priėmė.
Valerija gimė Balčių kaime. Šeimoje augo keturi vaikai, ji buvo vyriausia. Vaikystė nebuvo lengva. Nuo mažens teko daug dirbti – tarnavo pas ūkininkus. Nors yra baigusi tik dvi klases, tačiau puikiai moka rašyti ir skaityti.
Visada buvo labai aktyvi ir darbšti. Ištekėjo už Stepo, kuris dirbo ūkvedžiu. Susituokę savo lizdelį susuko Daubarų kaime. Pora susilaukė keturių atžalų. Likimas buvo negailestingas – dviejų vidurinių jau nebėra. Todėl motinos didžiausias džiaugsmas ir parama yra jauniausia dukra Birutė Montvydienė, pas kurią gyvena, bei pirmagimis sūnus Stepas Saldauskas. Turi senjorė ir devynis anūkus, kurie padovanojo jau keturiolika proanūkių ir vieną proproanūkį.
„Mama visada buvo labai gera. Anksčiau megzdavo. Visada daug dirbdavo. Turėjo ne tik didelį daržą, bet ir lauką braškių, kurias veždavo parduoti. Atsimenu, per Jonines Rambyne visiems siūlydavo pirkti. Augino ir gyvulius, dirbo fermoje. Visada daug dirbo“, - teigė dukra Birutė.
Sūnus Stepas sako, kad tėvai beržinės košės yra jiems davę. Gerai jis prisimena atvejį, kuomet į ant palangės sėdintį katiną dūrė strypeliu būdamas lauke. Taip ir stiklą sudaužė. „Gerai į kailį gavau“, - prisimena pašnekovas. Mėgo V. Saldauskienė gaminti šeimai bulvinius patiekalus – kugelį, cepelinus. Dabar laukianti penktadienio, mat tądien per televizorių rodo laidą „Duokim garo“. Išgirdusi melodiją, visiems primena: „Vakaronė jau prasidėjo“. Dienas močiutė leidžia namuose, skaito šimto metų senumo storą maldaknygę ir visada laukia dukters, iš darbo grįžtančios. Kol ši darbuojasi, senelės užsuka aplankyti anūkėlė. Ponia Valerija, visą gyvenimą dirbusi, dabar jau gali sau leisti pailsėti, pasidžiaugti artimųjų draugija, apgobta artimųjų meile ir dėmesiu.