Laiškas Prezidentei dėl žuvininkystės

2014-12-30, Stasys BIELSKIS

Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius, beje, jis mūsų kraštietis, kilęs iš Degučių, džiaugiasi, kad Prezidentūra operatyviai atkreipė dėmesį į jo laišką.

Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius parašė laišką šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Laiške teigiama, kad dumblėjant Nemuno deltos atšakoms dėl neatliekamo upių gilinimo Nemuno žemupyje (Vytinėje, Skatulėje, Pakalnėje), žuvys sunkiai patenka į nerštavietes (sterkai, vėgėlės, nėgės, stintos, žiobriai, perpelės ir kt.). Nukritus vandens lygiui sunkėja žvejybos ir turizmo sąlygos, laivai neįplaukia į Kuršių marias. Nemuno nerštaviečių atkūrimo kelių atstatymas buvo numatytas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų Veiksmų programoje, bet šie darbai nebuvo numatyti LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1098 „Priemonių vandens tikslams Nemuno upių baseinų rajone pasiekti programa“ (I etapas 2010–2015 metams), todėl iš žuvininkystės fondo šiuos darbus buvo atsisakyta finansuoti.

Pasak L. Kerosieriaus, šis ruduo buvo ypatingai sudėtingas žvejams dėl žemo vandens lygio Nemuno žemupyje, nes laivai ne tik negalėjo įplaukti į Pakalnės krantinę ir buvo priversti ieškoti papildomų stovėjimui krantinių, bet ir negalėjo saugiai pastatyti žiemojimui. Pavasario metu, jeigu upių lygis nekils, ledas pasidės ant dugno ir ši upė bus visiškai uždaryta. Primename, kad dar viena prieplauka Pakalnės upėje pradėta statyti, todėl šios upės gylio atstatymas yra būtinas.

Žuvų nerštaviečių atkūrimo darbams galimybės numatytos 2014–2020 metų Veiksmų programoje. Ypač aktualu atstatyti buvusius Pakalnės upės gylius, nes tai svarbu žuvų migracijai, žvejybos kontrolei, verslinei žvejybai, turizmui, potvynių vandens pralaidumui.

Šioms problemoms spręsti atlikta daug darbų, todėl joms reikėtų skirti ypatingą dėmesį.

L. Kerosierius išreiškė nepasitenkinimą ir dėl Klaipėdos uosto gilinimo ir dujų terminalo statybos. Pagilinus Klaipėdos uostą ir pastačius dujų terminalą, tai turi įtakos žuvininkystei.

Atsakingos institucijos anksčiau bandė įtikinėti, kad poveikis neturėtų turėti įtakos žvejybos verslui ir pažymėdavo, kad bus galima kompensuoti patirtus nuostolius.

Atkreiptas dėmesys, kad 2014 metų pavasarį stintų užėjimas į nerštavietes buvo toks mažas, kokio žvejai neprisimena paskutinius 20–30 metų. Kyla klausimas, ar neturėjo įtakos Klaipėdos uosto gilinimo ir dujų terminalo statybos darbai. Iki šiol mokslininkai visuomenei nėra pateikę išvadų ir prognozių dėl šių darbų įtakos žuvininkystei.

Po trijų dienų „Žuvininkų rūmai“ iš Prezidentūros gavo atsakymą, kurį pasirašė Prezidento kanceliarijos Admenų aptarnavimo skyriaus vedėja Asra Bogušienė. Pranešta, kad kreipimasis perduotas įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

„Džiugu, kad LR Prezidentūra operatyviai atkreipė dėmesį ir kreipėsi į Vyriausybę. Reikia tikėtis, kad Vyriausybė sureaguos į Prezidentūros prašymą. Prezidentūra suprato, kad yra svarbių problemų vidaus vandenų žuvininkystėje. Mes žinome, kad Prezidento institucija kreipia ypatingą dėmesį į teisės aktų kūrybą ir jų laikimąsi“, - „Šilokarčemai“ sakė L. Kerosierius.

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!