Laivas „Vytautas Didysis“ švartavosi Bitėnuose

2017-09-27, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus informacija

Rugsėjo 18 d. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus buvo nudžiugintas „sugrįžtuvėmis“. Kai 2015 liepos 1 dieną pirmosios „Nacionalinės ekspedicijos“ nariai sugužėjo į Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus gimtinę Bitėnuose, kur įkurtas jo vardo muziejus, niekas nesitikėjo, kad po poros metų ši ekspedicija, tiesa, jau kita sudėtimi ir kitu laivu savo žygį pakartos vėl. Po trečiosios šią vasarą vykusios „Nacionalinės ekspedicijos“ kelionės Vyslos upe, „Vytauto Didžiojo“ vardu pavadintas vytinės tipo upių laivas rudeniop vėl pakelė inkarą…    

Mintis laivą paversti rekreaciniu kilo vienam iš „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvių, žurnalistui ir projekto prodiuseriui Edmundui Jakilaičiui. Naujos idėjos įgyvendinimui pritarė ir laivo statytojas Simas Knapkis, ir viena iš idėjos  autorių Monika Dobrovolskytė. Surinkus naują komandą, pirmoji „Vytauto Didžiojo“ kaip turistinio laivo kelionė prasidėjo šeštadienį, rugsėjo 16 d. nuo Vytauto Didžiojo bažnyčios Kaune. Keturių dienų ir trijų naktų kelionė vyko palei Nemuną, kaip išsidėsčiusių turistinių objektų savotiškos žvalgytuvės, kurie galėtų būti lankomi būsimų kelionių metu. Numatoma, kad kiekvienos 2-3 dienų pažintinės bei poilsinės kelionės metu laivu galėtų plaukti 3 įgulos nariai ir 8 nusipirkusieji kelionę. Jiems, kaip ir įgulos nariams, bus patikėti tam tikri darbai, pareigos, jie bus mokomi laivo valdymo paslapčių.

 Laikydamiesi griežto grafiko, vėlų sekmadienio vakarą ekspedicijos dalyviai išmetė inkarą Rambyno kalno papėdėje, Bitėnuose. Jie pernakvojo svečių namuose „Senasis Rambynas“ ir jau pirmadienio rytą sugužėjo į Martyno Jankaus muziejų. Po Mažosios Lietuvos istorijos pliūpsnio, ekspedicijos dalyviai buvo pakviesti į naują statinį, kurio nematė Pirmosios „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyviai. Tai klėtis „špykerikė“ – būtent taip ji buvo vadinamas Jankų šeimoje. Atkurtame pastate dabar yra muziejaus edukacijos centras ir parodų salė. O po pastatu yra išlikęs rūsys, kuris Martyno Jankaus laikais buvo draudžiamosios spaudos knygų sandėliu.

Prie mėtų arbata kvepiančio vaišių stalo su Bitėnų medumi ir naminiu sūriu, ekspedicijos dalyviai su muziejininkais ilgokai diskutavo apie bendradarbiavimo galimybes. Nors šią kelionę lydėjo nuolatiniai lietūs, jie tikrai niekam nesugadino nuotaikos. O ekspedicijos dalyvių šiluma ir tikėjimas tuo, ką daro, teikia vilties, kad su „Vytauto Didžiojo“ plaukimu turistai turės puikią galimybę „prisijaukinti“ dar taip mažai pažįstamą Lietuvos upių tėvą Nemuną ir šalia jo esančią pakrančių kultūrą.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!