Palei Leitę - į Paleičius

Į svečius per išsiliejusią iš krantų Leitę

Nors tik rudens pradžia ir dar saulėti orai, o lietaus nepagailėjusi vasara padarė savo darbą – prieš pat Paleičių kaimą ištvinusi upė užliejo kelio atkarpą, bet pravažiuoti su autobusiuku nesutrukdė. Ūkininkų  Srugių namas yra antras dešinėje pusėje, pravažiavus kaimo pavadinimą žyminčią lentelę. Tai restauruotas, buvęs „alytnamio“ tipo namas, kokių gatvėje išrikiuota visa eilė. Su šypsena pasitikusi šeimininkė L. Srugienė nustebo išvydusi būrį nekviestų svečių, kurie, vedini profesinio smalsumo, nedelsdami ėmė apžiūrinėti teritoriją. O ji pakankamai kompaktiška: kiemas grįstas trinkelėmis, prie namo, antrajame aukšte – jauki terasa, kieme pastatyta statinės formos pirtis su didžiuliu kubilu vandeniui, čia pat ir ūkiniai pastatai. Už jų – laukai su užlietų pievų ploteliais.

Norint kažką turėti – reikia dirbti

Ir mūsų viešnagės metu šeimininko nesutikome – jis darbavosi laukuose, sėjo žieminius kviečius. Todėl apie savo ūkį papasakojo ir į klausimus atsakinėjo L. Srugienė. Ji juokaudama prasitarė, kad atsikraustė į Paleičius 1987 m., kaip tada galvojo trumpam, o tas „trumpam“ jau trunka iki šiol. Ir jos specialybė visai nesusijusi su žemės ūkiu – choreografija. Tačiau per tą laiką išmoko dirbti visus darbus ir dabar bet kam gali duoti profesionalų patarimą. Šiuo metu jų valdos – 160 hektarų žemės, kelios fermos, kuriose laikomas prieauglis ir buliai, pievose ganosi 35 melžiamos karvės, kurios su kilnojamaisiais aparatais melžiamos ryte ir vakare, o pieną priduoda AB „Žemaitijos pienas“. Paklausta, ar pakėlė pieno supirkimo kainas, juk parduotuvėse pieno produktų kainos šoktelėjo labai ženkliai, L.Srugienė nusišypsojusi pasakė: „O kaipgi, net du centus už litrą pridėjo“. Tačiau ūkininkai nesiskundžia, pragyventi galima ir kaime. Labai padėjo plėtoti ūkį ES struktūrinių fondų parama – laiku suspėję įšokti į traukinį, jie gavo negrąžinamų lėšų, už kurias galėjo nusipirkti 3 traktorius, kitas būtiniausias žemės ūkiui priemones. Tik savo kombaino neturi, samdo. Grūdų neparduoda, juos sušeria savo galvijams.

Perspektyva – mėsinių galvijų auginimas

Jau ir dabar dalį jų augina mėsai. Iš pradžių veislei keletą nusipirko, o dabar jau ir savo prieauglio užtenka, nebent bandos atnaujinimui. Kaip sakė Laimutė, mėsiniai galvijai yra nereiklūs, atsparūs ir, gerai prižiūrint, mėsinį bulių galima užauginti per metus. Supirkėjai už 600 kg. sveriantį galviją moka 1,30 – 1,50 euro gyvo svorio kilogramui. Jų ūkyje nuolatos dirba du samdomi darbininkai, jau ne vienerius metus talkinantys ūkio darbuose. Šių metų žiemos laikotarpiui pasiruošė 600 rulonų šieno ir šienainio. Viską suspėjo padaryti dar iki prasidedant lietingajam periodui.

Vanduo – nuolatinis palydovas

Jo įtaka ypač juntama pavasarinių, rudeninių bei dabar net nenuspėjamų potvynių metu. Tuomet didžiausia problema – susisiekimas. Laimutė prisiminė, kad kai dukros dar lankė mokyklą Šilutėje, tiesioginį kelią Leitės upei užliejus, jas reikėdavo vežti aplink per Šilininkus, susidarydavo 25 km. į vieną pusę. Taigi, rūpesčių netrūko. Dabar jos jau gyvena atskirai ir, kaip nebūtų gaila, į  tėviškę grįžti neketina. Bet vanduo turi ir savo pliusų.Kazys, kaip sakė jo žmona, neseniai nusipirko valtį, tinklaičių ir ketina savo malonumui jiems priklausančiuose upės vandenų užliejamuose tvenkiniuose gaudyti žuvį. Laimutė sakė kad jie nuo aušros ligi aušros tikrai nebedirba. Per netrumpą ūkininkavimo laikotarpį sugebėjo darbus taip suplanuoti, kad užtenka laiko ir atostogoms, ir poisiui. Net ir auginamos dedeklės vištaitės ir nuolat apie kojas besiglaustantis katinas galėjo tai patvirtinti.